Vėjas galvoj

Stebėti Alwydą per atstumą – visada neįprastas ir labai trumpai vykstantis malonumas. Gal dėl to, kad dažniausiai esame kartu arti vienas kito. Namie, gatvėje, renginiuose, restorane. Ir tas atitolimo ar artėjimo momentas dažniausiai įvyksta uždarant/atidarant duris, nueinant už kampo arba tiesiog nematant. Todėl matyti Alwydą per atstumą yra tikrai reta proga [visomis prasmėmis], nors labai maloni. Juk malonu susivokti, kad ir per atstumą, ir arti, aš gerai ir tinkamai nusižiūrėjau :]