Daiva ir Donis vizituoja [nr 57]
Visada smagu, kai bičiuliai aplanko bičiulius. Štai ir dabar Daiva ir Donatas suranda būdų atsikratyti vaikais ir skirti laiko mūsų aplankymui. Pamatyti mūsų pasaulį, pailsėti nuo savo pasaulio, paragauti belgiško alaus ir liuksemburgietiško vyno, suvalgyti skanų turkišką kebabą ir atsisakyti neskanaus indų mėsos patiekalo, kuris skamba taip pat, kaip ir turkiškas :]
2009.03.06. 5dienį skiriam Liuksemburgo miesto ir kultūros pažinimui. Neumunster vienuolynas, miesto istorijos muziejus ir kiti vietiniai turistiniai objektai.
2009.03.07. 6dienis prasidėjo man ir Alwydai neįprastai – anksti ryte. Planas pralėkti per Belgijoje esančią Liuksemburgo provinciją ir noras spėti parodyti Donatui ir Daivai numatytus objektus privertė iš lovos krapštytis gan anksti ir greitai.
Pirmas objektas – ramus ir tuščias Orval vienuolynas, priklausantis Trapistams (Cistersų ordinas).
Antrasis objektas, nematytas ir mums patiems, buvo Grottes de Han. Grotas pasiekėme šimtamečiu tramvajumi, vaikščiojome/landžiojome apie pusantros valandos, matėme įvairiausius stalaktitus bei stalagmitus, buvome uolose, kur gyvenimas vyko nuo neolito laikų iki šių amžių, gerėjomės po kalva gimstančios upės veržlumu, dairėmės pasiutiškai didžiulėse uolos ertmėse, stebėjom šviesų šou ir mąstėm, kaip būtų puiku ten surengti kokį festivalį :]
Na ir pabaigai, apsilankėme Dinant’e bei jame esančiame forte.
2009.03.08. 7dienį tikslas buvo apsilankyti Prancūzijoje, bet beveik “pakeliui” apsilankėme ir Liuksemburgo “Mažojoje Šveicarijoje“, kur lietus visai nenervino ir buvo rudeniškai šilta.
Vėliau movėme į Prancūzijos miestą Metz, kur tingiai, šlapiai ir lėtai apvaikščiojome miesto senamiestį.
Vakarop dar spėjome pažiūrėt iš arti į Malbrouck pilį, kuri dėl remontų ir pasiruošimo darbų uždaryta, bei sustoti prie garsiųjų Schengen žvaigždžių.
2009.03.08. Pirmadienį keliavo jau trys D (Daiva, Donatas ir Džabas). Kol Alwyda ėjo darban, mūsų kompanija vyko į Vokietiją apžiūrėti Saar kilpos, Saarburg miestelio ir dažniausiai lankomo miesto Triero.
Susikaupęs nuovargis, vėsus vėjas, permainingas oras, ilgi pasivaikščiojimai ir pilnos įspūdžių dienos nuvarė nuo kojų mūsų svečius, tad užsibūti Vokietijoje ilgai nesinorėjo. Juolab, kad artėjo paskutinis šio vizito vakaras ir norėjosi tiesiog skaniai pavalgyti ir išgerti, maloniai paplepėti…
What do you think?