Venecija, Verona ir… [nr 65]
Taip jau gavosi, kad į Veneciją nusprendėme nuvykti ne todėl, kad labai norėtume, o todėl, kad pasitaikė ilgas savaitgalis ir pigūs bilietai. Toks derinys mums pasirodė tinkamas keliauti, todėl skubiai susiruošėm ir be didesnio įsivaizdavimo, ką ir kaip veiksime nuvykę, iškeliavom į Italiją, kurioje iki šiol abu nesame buvę.
2009.04.30/05.01. pirmosios kelionės dienos – Venecijoje
Svarbiausias kelionės link Italijos tikslas – Venecija ir jos grožybės. Kaži ar verta daug pasakoti apie Venecijos gyvenimo, būdo, istorijos, miesto, architektūros, kanalų, kultūros, stiklo, kaukių išskirtinumą. Kaži ar verta išvis ką nors pasakoti. Kas nežino, sužinos. Kas žino, nieko naujo nepapasakosiu.
Į Veneciją vykom su “švaria galva” (nekėlėme sau tikslų viską pamatyti, viską pačiupinėti, visur apsilankyti ir viską sužinoti). Tiesiog norėjome pasivaikščioti ir maloniai pajusti Venecijos miesto gyvenimo ritmą.
Ir fotografijos čia tik dėl mūsų ger’o tradicijos. Šis miestas toks turtingas, kad galima būtų pateikti jį iš įvairiausių kampų (nuo vandens, nuo tiltelių, nuo bokštų, nuo kampų, nuo siaurų gatvelių ir tt) ir vis tiek būtų ne viskas parodyta. Tiesiog žavus miestas. Ir tiesiog viena kita detalė iš mūsų pasivaikščiojimų.
2009.05.02/03. Para Veronoje
Pajutę/pamatę/pergyvenę siaubą 5dienį Venecijoje, kai minia tiesiog nešė mūsų kūnus siauromis gatvelėmis [laisvadienis, savaitgalio pradžia, puikus oras…], apsidžiaugėme, kad nusprendėme pabėgti į netoliese esantį miestą vardu Verona.
Miestas kažkuo priminė Portugalijoje esantį miestą Coimbra. Matyt dėl savo senos istorijos, gyvo naktinio gyvenimo, studentijos, dėl malonios nuotaikos. Tenka prisipažint, važiuota į miestą be jokio pasiruošimo, nepasirinkus jokios informacijos apie patį miestą. Tiesiog girdėta, jog ten gražu. Va ir neapgavo.
Miestas turi begalę istorinių objektų (XIV amžiaus pilį, kurią po beveik 7 amžių dėl smagumo sugriovė suknisti vokiečiai, III amžiaus miesto vartus Porta Borsari, 30-ais metais pabaigtą statyti areną, kuri Italijoje 3ioji pagal dydį, įvairius įspūdingus namus, bokštus, fortifikuotą miesto pilimą ir tt ir pan) bei daug picerijų ir gražią aplinką (kalnai kalneliai).
A, tarp kitko, ten dar kažką veikė Romeo ir Džiuljeta…
2009.05.03/04. Rovereto ir vienuolis su meškom
Atvykus iš Veronos į Rovereto, apsistojus pas mieląją Saulę, kitą dieną (7dienį) kartu su ja ir Enriko pajudėjome link Šiaurės t.y. į S. Romedio vienuolyną, kur kartu pasivaikščiojom įspūdingu takeliu iškaltu tiesiog kalne. Vienuolynas mažučiukas, simpatiškas, turintis ypatingą vienuolį ir legendą apie jį, tačiau didžiausią įspūdį visgi paliko vienuolyną supanti aplinka, kalnai ir takas link jo.
Sėdus vėl į mašiną nuvykome į priešingą pusę ir apžiūrėjome vėjuotą, didžiulį ir kalnų bei turistinių miestelių apsuptą Garda ežerą.
2009.05.04/05. Vakarop ir kitą rytą ramiai pasivaikščiojom Rovereto mieste ir po gan sudėtingos (200 km per 5 val) kelionės grįžom atgal į smarkiai aptuštėjusią Veneciją, kur po lietaus buvo gaivus bei šiltas oras. Čia laukė dar keletas dienų tingaus ir malonaus pasibuvimo ypatingoje Venecijoje ir tada skrydis atgal link Hahn-Frankfurt oro uosto.
What do you think?