Šveicarija kaip Lietuva [nr 68]
Apsilankyt Šveicarijoje [Confederatio Helvetica] norėjosi jau senokai. Kartą gyvenime man (Skr) jau teko ten būti, žavėtis pro autobuso langą matomais kalnais, slampinėti ir nieko neįpirkti Ženevos mieste, laimėti aukso medalius krepšinio aikštelėje prieš vyresnius jaunuolius, matyti, kaip apsivog3 komandos nariai grįžta į bendrabutį, ar stebėtis neįtikėtina tvarka ir puikiu sustyguotu gyvenimu. Tai buvo senai, maždaug prieš 11 metų…
Na va ir pagaliau vėl šioje šalyje, kurią tėvukas visada lygina su Lietuva. Sako, kad ji tokia pati kaip Lietuva, tik labiau suspausta [dėl to atsirado kalnai ir dėl to tapo vos mažesnė] :)
Kelionėn patraukėme keturiese: Alwyda ir aš, Džabas ir Agnė [tuo tarpu Simas su Jurga ir Rugile mums mosikuoja nuo Austrijos kalnų].
2009.05.21. požeminiai malūnai ir kalnų amfiteatras
Pirmiausia į rankas pateko labai gražūs, spalvingi ir kultūringi šveicariški pinigai frankai, kurie sukėlė keistus jausmus [taip senai reikėjo keistis pinigus, kad jau sunku prisiminti, kaip tai daroma :] ir kodėl]. Dizainas puikus, o numatomi nauji 2010 metais banknotai atrodys dar moderniau. Įspūdį daro ne vien dizainerių drąsa, bet ir banko požiūris į dizainą.
Antra, seniai jau teko būti apžiūrėtam ir sustabdytam pasienyje. Į Šengeno zoną Šveicarija pateko tik nuo šių metų, tad pasieniečiai sunkiai atsikrato senų įpročių :]
Pirmas aplankytas objektas – malūnų sistema kalno viduriuose, kur energija išgaunama ne iš vėjo, o iš vandens, kur sistema apversta, palyginus su vėjo malūnu. Col-des-Roches malūnai įsitaisę Jura (“Jura” kilęs iš keltų šaknies “jor” ir reiškia mišką) kalnyne (kurie yra į šiaurę nuo Alpių ir skiria Reino ir Ronos upes) ir yra/buvo ištisa gamykla urve, naudota iki pat 19-ojo šimtmečio galo. 7 laipsniai šilumos, daug drėgmės, maža, bet plačiai aiškinanti ekspozicija ir požeminė malūnų sistema, demonstruojanti išradingą vandens energijos naudojimą – puiki įžanga mūsų trumpoje kelionėje po Šveicariją.
Antras objektas – 1643 metrai virš jūros lygio esantis Creux-du-Van kalnų lankas (vietovėje Le Soliat). Čia kvapą užgniaužia įspūdingi skardžiai bei toliai. Ramybės nedavė drebančios kojos (vaikščiojant beveik ant pasiutiškai aukšto skardžio krašto), tačiau ir atsitraukt nesinorėjo nė per metrą. Fantastinis bėgančio vandens ir tirpstančio ledo darinys, sukūręs kilometro pločio amfiteatrą.
Dienos pabaigai įsitaisymė Portalban motelyje, pasivaikščiojome šalia Neuchatel ežero ir saldžiai numigome prieš mus laukiančią intensyvią kelionę.
2009.05.22. mozaikos, tarpekliai ir apduję žmonės
Antra diena prasidėjo Orbe mozaikomis, kurios gulėjo romėnų vilos grindyse. Vila milžiniška, 400×400 metrų pločio ilgio, nežinomo žemvaldžio, pastatyta maždaug 160 metais ir apleista 270 metais. Mozaikose galima pamatyti ne tik vizualiai gudrius Trompe-l’œil geometrinius piešinius, bet ir Romos dievus, Minotauro labirintą ir kitus romėnų gyvenimo simbolius.
Vėliau sustota šalia įspūdingai išlikusios, tikros, masyvios romaninės bažnyčios (vienuolyno) Romainmotier. Tai didžiausia ir seniausia romaninio stiliaus bažnyčia Šveicarijoje, pastatyta tarp 990 ir 1028 metų, ir išlikusi su mažučiais pataisymais (gotikinėmis freskomis ar priestatais).
Po šio miestelio, mėginome patekti į II pasaulinio karo fortą Pre Giroud šalia Vallorbe, kuris iš išorės atrodo tiesiog kaip paprastas kaimo namas. Tik įdėmiau įsižiūrėjęs gali pastebėti, kad langai nudažyti, medžiai iš vielų, uolos iš betono. Šis požeminis fortas buvo pastatytas 1939, kad apsaugotų sieną, tačiau Šveicarijai išlikus neutraliai per II pas. karą, jis buvo naudojamas vokiečiams sekti. Gaila, bet mums neįprastas šveicarų suvokimas apie turizmo sezoną buvo nepalankus ir į fortą mes nepatekome.
Toliau riedėjome link Gorges du Trient tarpeklio, tačiau pakeliui užtikome ne ką mažiau įdomų ir patrauklų aukštą krioklį. Noras apsaugoti foto techniką buvo didesnis nei noras išsimaudyti, tad visai arti nepriėjome, kad ir kaip veržli srovė traukė į save…
Gorges du Trient tarpeklis su pasivaikščiojimu taku šiek tiek nuvylė, nes buvo per trumpas, tačiau vaizdai buvo labai įspūdingi. Ledyno tirpimas ir ilgalaikis vandens bėgimas neįtikėtinai galingai pragraužė visą kalną, padaręs 200 metrų tarpeklį.
Palikę daiktus Leysin miestelio viešbutyje, pro kurio langus atsiveria kalnai, toliai ir slidinėjimams (arba kalnų dviratininkams) nusiteikęs miestukas, nuvykome iki Lozanos miesto.
Tikėjęsi pasivaikščioti šalia Geneva’os ežero, pamatyti senamiestį šalia vandens, pasijutome apsigavę. Visų pirma miesto centras gerokai nutolęs nuo kranto, antra – miestas nepasirodė įspūdingas savo architektūra, trečia (ir netikėčiausia) – miestas buvo pilnas nuo alko/narko apdujusių žmonių, pižoniškai nusiteikusių juodžių ir agresyvių bomžų. Tik atitolus nuo centro, nuvykus iki kranto, pasijutome maloniau ir ramiau.
Šveicariško vyno buteliukas viešbučio balkone, ramūs pokalbiai ir žvilgsnis į tamsoje paskendusius kalnus galutinai mus nuramino ir nuplovė visą nerimą :]
2009.05.23. kalnai ir planai.
Trečia diena prasidėjo maloniu mieguistu žvilgsniu pro Leysin miestuke esančio viešbučio langą (vaizdas pirmoje fotografijoje). Niekur nesinori judėti, tik sėdėti ir mėgautis vaizdais… Visgi iš vakaro nusprendę pamėginti trumpam pakilti ant šalia esančių kalnų, pajudame link keltuvų. Miestą, kuris yra apie 1300 metrų aukštyje, per 15 minučių paliekame gerokai apačioje ir padedame kojas ant viršūnės La Berneuse, kur aukštis jau 2048 metrai. Trumpa valandikė tapo geru trejetu valandų. Sniegas, tirpstančio ledo šaltiniai, kalnuose susiformavę ežeriukai su juose besimaudančios varlės, dantis primenantys kalnai, tolumoje vos įžiūrimas Geneva’os ežeras, deginanti saulė ir šaldantis vėjas, pakvaišę kalnų dviratininkai ir noras čia likt kuo ilgiau. Tokia ta nuotaika supo mus.
Visgi vykstame į Montreux miestą, kur gyveno F.Mercury ir kur dabar stovi jo skulptūra, kur Frank Zappa ir Deep Purple dėka gimė garsusis gabalas “Smoke on the water”. Tačiau kelias dėl kažkokios avarijos uždarytas ir mums nuvykti nepavyksta. Tad kur užstrigome, ten ir išlipome – šalia gražiosios Chillon pilies. Didžiulė, vandenyje stovinti pilis įtraukė mus kelioms valandoms.
Tolimesni planai dėl laiko stokos staiga ėmė griūti, todėl pasukome tiesiai į Sion, kur ant kalno esančioje pilyje yra bažnyčia su seniausiais Europoje veikiančiais vargonais ir kur šalia ant kitos kalvos stovi dar viena pilis. Dėl nepaaiškinamų priežasčių (gal vėl nesezonas?) nepatekome į bažnyčią, tad sunkiai užlipome į pilį. Ten pailsėję, vėliau mieste pavalgę bei apžiūrėję Raganų bokštą, sėdome į ratus ir patraukėme į turistų ir slidininkų rojų Zermatt.
2009.05.24. nuo Gornegrat
Ketvirta diena. Matyt mažiausiai reikia ką ir pasakoti, bo vaizdai yra visa ko esmė.
Trumpai: Zermatt (1620 metrai) – slidininkų ir turistų rojus, kuriame viskas pritaikyta slidinėjimams arba vasariniams pasivaikščiojimams, kuriame važinėja elektriniai automobiliai ir e-busai, siautėja kreizi kalnų dviratininkai, ir kuris šiuo metu išgyvena “krizę” (nesezoną). Begalė keltukų, begalė takų, begalė įspūdingų vaizdų ir visiškas paskendimas kalnuose. Mes užkilom iki Gornergrat kalno viršūnės (3089 metrai), nuo kurio matėsi garsiausias Šveicarijos kalnas Matterhorn (4478) ir dar 29 keturitūkstantiniai kalnai.
Vėliau dar pasivaikščiojom takeliu nuo Furi (1864) pro Zum See ir Blatten istorinius kaimus.
2009.05.25. nusileidžiant nuo kalnų
Penktai dienai palikta keletas objektų ir ilga kelionė į Liuksemburgą. Pirmas sustojimas įvykdytas Herens slėnyje šalia Euseigne miestelio prie natūraliai susiformavusių keistų uolų-piramidžių, ant kurių nelabai saugiai įsitaisę tupi didžiuliai akmenys.
Na ir pabaigai apsilankėme St.Maurice grotose, kurios nebūtų tokios įspūdingos, jei ne 1863 metais rastas kalnų viduje esantis 77 metrų krioklys ir mini ežeriukas. Šalia grotų įsitaisęs ir fortas, tačiau dėl “nesezono” neveikiantis.
Na ir kelias namo, tolstant nuo kalnų, nuo didžiulio temperatūrų skirtumų (nuo 7 iki 35 laipsnių), nuo mažos, suspaustos “Lietuvos”, nuo sniego ir vasaros, nuo malonių vietų ir nepažintų objektų…
Pakeliui sustojame prancūzų Riquewihr’e ir pavalgę miname toliau, namo…. galvodami apie naujus planus ir nepažintas šalis
What do you think?