Dar šiek tiek Nyderlandų [nr 69]
Balandžio mėnesį aplankę didžiąją dalį Nyderlandų, sau davėme žodį pasidaryti ‘afterparty’ ir aplankyti du praleistus šios šalies regionus (Brabant ir Limburg). Progai pasitaikius susidarėme planiuką ir patraukėme tiesiai į Heusden.
2009.05.31. pribaigimas (Brabant)
Heusden miestas nedidelis, visas sulindęs į vandens kanalais apsuptą fortą. Kaip ir dauguma Nyderlandų miestų, šis irgi turtingas savo patirtimi, karais ir pasikeitimais valdžioje. Beje, mieste gan retai pamatysite išorinę reklamą gatvėse, ji tiesiog čia arba stilingai senovinė, arba išvis neuždėta (berods uždrausta). Miestas turėjo ir pilį, tačiau žaibas kirto į bokštą, kuriame kaip tyčia buvo parakas ir kita karinė amunicija. Teigiama, kad beveik du mėnesius tvarkė/valė griuvėsius…
Vėliau nuvykome į stebuklingą vietą – Loonse en Drunense kopas, kurios susiformavusios tiesiog pušyne, tiesiog be jokio vandens telkinio, tiesiog vidury ‘belekur’. Ši Olandijos dykuma yra niekis, palyginus su Sahara, tačiau Vakarų Europoje ji didžiausia. Joje gausiai smaginasi žmonės, degindamiesi, žaisdami, darydami piknikus, tačiau nepatingėjus galima lengvai rasti ir visiškai tuščią asmeninę erdvę, tarp mažų pušų ar kopų dauboje.
‘s-Hertogenbosch miestas su gan keista istorija. Keletas faktų jūsų žinioms: 1692 miestą mėgino užkariauti Frederik Hendrik Orange ir jis tai padarė tipiškai olandiškai – sukonstravo polderį, uždarė visus vandens šaltinius ir tada malūnais iš jo išpumpavo visą vandenį, ko pasekoje po trijų mėnesių miestas tiesiog pasidavė nenorėdamas nudžiūti; XIX a. miestas, vengdamas okupantų ir panašių pavojų, nusprendė neleisti statyti už tvirtovės pylimų jokių namų, todėl greitai persipildė ir, kai visi miestai augo dėl darbininkų kiekio ir industrijos, šis miestas nusprendė uždrausti visas pramonines investicijas ir švietimo įstaigų įkūrimą taip spręsdamas persipildymo problemą (dėl ko gerokai atsiliko nuo kitų miestų ir prarado svarbą). Atvykę į šį miestą, radome didžiausią šurmulį ir begalę tikrų ar tiesiog ant šaligatvio bei barų vitrinų sukurtų scenų, kur jauni bei seni grojo jazz’ą (mieste vyko jazzo festivalis).
Pavargę šiek tiek nuo to šurmulio vėl pajudėjome link visiškai tuščių kopų, kur nakvynei išlydėjom saulę.
2009.06.01. pribaigimas (Limburg)
Pirmadienio rytas prasidėjo dar vienu Nyderlandų parku – Nationaal Park De Groote Peel. Pelkynas, augalynas ir paukštynas su pasivaikščiojimo ir pasivažinėjimo takais. Daug gamtos triukšmo ir ramybės, šilta saulė ir gaivus vėjas. Išties puiki pradžia dar vienai gražiai dienai.
Po pelkyno patraukėme į baltąjį miestą Thorn, kur beveik visi namai istoriniame miesto centre nudažyti baltai. Skaistu, ryšku ir labai vasariška (kai saulė kepina visu pajėgumu). Tesinori tik atsisėsti ant siauro šaligatvio ir valgyti ledus…
Tačiau sėdame į Clio ir miname tiesiai į Valkenburg miestuką, kuriame yra pilis ir daug įvairiausių grotų. Mus domina tik Gemeentegrot – 17 km urvų, kuriuos prieš 2000 metų pradėjo ir naudojo kaip kasyklą romėnai, kur nuo priešistorės išliko įvairiausios fosilijos ar tuometinės gyvūnijos liekanos, kur karo atvejais slėpdavosi vietiniai ir ne vietiniai, kur įvairiausi mėgėjai ir profesionalai paliko savo meninius kūrinius.
Na ir pabaigai pasilikome jaukų Maastricht, su keistai raudonu bažnyčios bokštu, XII amžiaus tiltu, įspūdinga tamsia ir labai dvasinga bazilika, senais namais ir religiniais objektais.
Tai va tiek tų Nyderlandų mūsų ‘afterpartyje’. Prisiminimuose ir jausmuose liko įsitikinimas, kad grįžt į šią šalį bus verta tikrai.
What do you think?