Austrijos regionas Tirolis [nr 120]

By skrandis, 2010/08/23

Vasaros pabaigai Alwyda suplanavo kelionę į Austrijos kalnus ir Tirolio+Vorarlbergo regioną. Trumpam, neskubant, su tikslu pasilaipioti po kalnus ir pamatyti kuo daugiau gamtos ir kuo mažiau miestų. Patraukėme iš karto po darbo, 18 dienos vakare, nes iki Austrijos laukė virš 600 km. Naktį praleisti nusprendėme dar Vokietijoje, mieste Ulm.

Kambarį gavome tiesiai virš geležinkelio stoties ir bėgių. Pasidėję daiktus nutarėme pasivaikščioti po patį Ulm miestą, kuris nors tradiciškai nukentėjęs nuo II pas. karo pasekmių, visgi yra gražus ir turtingas.

Ulm – garbingas Vokietijos miestas, kurios teritorijoje gyventa jau neolito laikais. Ulm pirmą kartą paminėtas 854 metais, miestu tapo 1165 m. Miestas turi gynybines sienas, mielai atkurtą senamiestį, gražią rotušę, kuri įspūdinga savo sienų tapyba. Ne taip toli stovi ir didžiausią bokštą pasaulyje turinti gotikinė bažnyčia, įspūdingai didžiulėmis penkiomis navomis ir kiaurai perpučiamu bokštu.

2010.08.19
Kaip matote, bokštas toks didelis, kad niekaip netilpo net į foto kadrą. Jo aukštis 161 m. Pati bažnyčia pastatyta 1377-1545 metais ir prižiūrėta rimčiausių Vokietijos architektų.

Užkopti į aukščiausią pasaulyje bažnyčios bokštą sekėsi sunkiai – kūnas dar buvo nepabudęs, laiptų pasiutiškai daug, erdvės kiauros, aukštis pereinantis kiaurai sielą… Bet nepasinaudoti tokia galimybe būtų buvus nuodėmė, tad užlipome ir pasidėjome pliusą :]

Kelias valandas dar pasižvalgę po 120 tūkst. gyventojų turintį miestą, patraukėme į Austriją. Susimokėję už galimybę naudotis Austrijos keliais, pravažiavę pro tunelį netikėtai staiga atsidūrėme tarp Austrijos kalnų. Alpės, keliai ir visas bendras vaizdas maloniai priminė keliones po Šveicariją.

Pasidėję daiktus svečių namuose Ellbogen (St.Peter) miestelyje patraukėme į Stubaital kalnus. Keltukas užkėlė iki 2136 metrų aukščio, kur skaniai pavalgėme kaimietiško maisto, išgėrėme alaus ir vyno, ir vėliau ramiai pasivaikščiojome įvairiais kalnų takeliais. Keltukui nustojus dirbti ir išnykus žmonėms, kalnuose staiga pasijutom vieni. Tuo pasidžiaugdami nuėjome iki gražiai įrengtos Stubaitalblick apžvalgos aikštelės, vėliau lėtai ir gan lengvai nusileidome pėsčiomis nuo kalnų žemyn iki mašinos, sutikdami tik beskambančias varpais kelias kalnų karves ir vieną keistą dviratininką, važiuojantį į kalną.

Temstant grįžome iki savo kaimo, kur su fotiku dar įamžinome tamsoje gražiai apšviestą bažnyčią ir kapines, gražiai debesuotą judantį dangų ir elektros iškrovas (žaidžiant su ilgu fotoaparato išlaikymu)

2010.08.20
Ramiai ir saldžiai išsimiegoję kalnų namelyje, patraukėme link Zell am See, pakeliui sustodami keliose turistinėse vietose. Pirmiausiai rytą praleidom Innsbruck’e, jaukiame, olimpiniame miestelyje, kuris turtingas ir garsus senamiestyje esančiu Auksiniu stogu.

Palieka įspūdį ir senamiestyje esanti Hofkirche imperatoriška bažnyčia kurioje palaidotas imperatorius Maximilian I. Iš metalo išlietos labai dailios skulptūros verčia jaustis keistai, lyg netyčia įžengus į tuos laikus, kai šie istoriniai žmonės buvo savo laikmečio atspindys.

Innsbruck krantas apaugęs žaviais spalvingais namukais, tarsi siena gina už jų esančius kalnus. Praleidę kelias valandikes, patraukėme toliau į Rytus.

Pakeliui sustojome aplankyti Swarowski kristalų muziejų. Aplankyti muziejų nusprendėme po Simo ir Jurgos rekomendacijų. Dailių stikliukų muziejus paliko teigiamą įspūdį. Jame radome labai įvairius įvairių menininkų darbus, kaip kad meistrų Salvador Dali, Andy Warhol, Marc Chagall, Keith Haring, Pablo Picasso, Helmut Newton, Joan Miro ir nesenai matytos gracingų bei papingų moterų kūrėjos Niki. Net Brian Eno per muzikos vaizdus sugebėjo perteikti kristalo istoriją ir vertę. Puikus instaliacijų ir įvairių darbų muziejus. Mažas, neperkrautas ir įdomus. Neskaitant parduotuvėlės, kurioj nieko, visai nieko padoraus ir gražaus…

Vėliau aplankėme ir netoli nuo Innsbrucko esančią Sidabro kasyklą Schwazer Silberbergwerk. Pati kasykla, kaip turistinis objektas, nepaliko labai teigiamo įspūdžio (na gal smagu važiuoti pusantro kilometro gilyn į kalną su miniatiūriniu traukinuku), tačiau susipažinimas su istorine šios kasyklos reikšme visam regionui ir visai Europai buvo vertas laiko ir apsilankymo.

Sėdę į Clio patraukėme link Krimml krioklio. Tolumoje tarp kalnų ir matosi minėtas krioklys, kuris pakopomis krenta 400 metrų.

Mudu, pasistatę mašiną apačioje, užkopėme iki pat krioklio viršūnės. Ir vėl, maždaug apie 17 valandą (taip pat kai Stubaital kalnuose) žmonių liko vos keletas, tad žemyn leidomės ramiai, vienumoje, tarsi būdami tikrame “nesezone”.

Tamsoje pasiekę nakvynės vietą kurortiniame miestuke Zell am See, nupėdinome pavalgyti ir pasiplanuoti rytdieną. Mintyse – kalnai.

2010.08.21
Šeštadienis praleistas Kitzsteinhorn kalnuose, esančiuose netoli Kaprun (vos 15 km nuo Zell am See). Pakilus iki 3029 metrų aukštyje esančio Gipfelstation, pasibastėme po dar neištirpusį sniegą ir pasivažinėjome keltukais.

Nusileidę šiek tiek žemiau iki Alpicenter (2452 m), pasibastėme pasivaikščiojimo taku iki Gletchersee. Žmonių, kaip ir visur iki šiol, greitai mažėjo, kol galų gale vėl apėmė jausmas, kad aplink išties totalus “nesezonas”.

Pabaigę pasivaikščiojimus patraukėme link Zell am See miestelio, kuriame nakvojome tris naktis. Beje, gyvenome ant kalvos, o miestelio centras (su visomis maitinimosi įstaigomis) buvo apačioj prie ežero, tad kasdien ėjome virš 1,5 km žemyn pavalgyt, o tada sotūs ir tingiai pavargę kopėm atgal tą patį kraupų atstumą iki viešbutuko… O taip norėjosi kokio troleibuso, autobuso ar funikulieriaus…

Ežeras apeinamas, žiedas apima maždaug 16 kilometrų, tačiau pasivaikščiojome vos 5 km.

2010.08.22
Kita diena – kiti planai. Rugpjūčio 22 diena skiriama Liechtensteinklamm tarpekliui ir Grossglockner keliui. Liechtensteinklamm tarpeklis labai gražus, puikiai įrengtas ir, nors žmonių jame buvo daug, jaukus ir mielas. Puikūs atspalviai, veržli upė ir fantastiški vaizdai – ypatinga vieta.

Pasivaikščioję po tarpeklį patraukėme atgal link Zell am See, kur netoliese yra kelias per kalnus link Italijos, pavadinimu Grossglockner. 28 eurai ir varteliai atsidaro. Mašinų daug, motociklų dar daugiau, judėjimas intensyvus. Daug aikštelių ir daug sustojusių žmonių. Visa industrija, tenkinanti žioplių pageidavimus.

Šiek tiek pasivaikščiojimo aukščiausioje (2504 m.) kelio vietoje Hochtor.

Tolimiausias kelio taškas jau netoli prie Italijos – Pasterzengletscher ledynas. Čia sutikome smagiuosius švilpikus. Švilpikus, kuriuos turėjome matyti jau Šveicarijoje, tačiau niekur niekaip nepamatėme. Galvoje jau sukosi mintis, jog čia tik apgaulė siekiant pritraukti gamtos mylėtojus turistus, jog tų švilpikų išties nėra, tačiau šalia minėto ledyno jų buvo išties daug – naivūs lėtapėdžiai ir gan kvailoki gyvūnėliai kantriai laukė, kol turistai mestels specialiai jiems pardavinėjamų morkų gabalėlius.

Pasterzengletscher ledynas, nuo 1980 metų gerokai susitraukęs. Dabar jis gerokai žemiau, gerokai toliau ir jo gerokai mažiau.

Po kurio laiko grįžome atgal į Grossglockner kelią, kuris apie 17 val vakaro tradiciškai ištuštėjo. Aplink vis mažiau judėjimo, vmanevravimo, vis mažiau “slowass’ų”

2010.08.23
Pirmadienis paskirtas grįžimui į Liuksą, iki kurio 700 km ir daug taisomų Vokietijos kelių. Bet kad nebūtų labai nuobodu, iš pat ryto užsukame į labai įspūdingas EisRiesenWelt ledo uolas. Viduje fotografuoti neleidžiama, tad keletas kadrų prie įėjimo ir daug prisiminimų iš vidaus, kur neišpasakytą įspūdį daro begalybė ledo, urvai ir įdomūs gido pasakojimai.

Artėjant link namų dar sustojame Vokietijos miestelyje Esslingen, kuris gyvena šalia vynuogynų ir yra labai žavus. Daug fachverko, daug istorinių architektūros paminklų ir ramybė, dvelkianti visose gatvėse,

Kelias po Esslingen dar tolimas, be to tenka ieškot apvažiavimų, galų gale užpuola lietus… Krenta temperatūra iki +14, kuri Austrijoje siekė +35… Atsiranda nuovargis, badas… Lyg ir liūdna, bet jau ryt į Lietuvą, į namus, pas tėvus, į MJR 2010… Tad viskas gerai, kaip ir visada. Judam toliau, nesustojam :]

What do you think?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.