Kos sala Graikijoje [nr 133]

By skrandis, 2010/11/29

Suimprovizuota savaitgalinė kelionė į Graikijos salą Kos buvo labai laiku ir vietoj – Liuksemburge pradėjo snigti, šalti ir visaip kitaip žiema grasinti. Tad nieko geresnio ir negalėjo gautis, kaip iš -3 pabėgti į tikrą vasarišką +20.

1a diena

Kos International Airport Hippocrates teritorijoje stovi miela bažnytėlė, prie kurios, deja, prieiti neleidžiama.
Lėktuvas vėlavo kelias valandas, tad pasiekę Kos salą nebespėjome į autobusą. Teko naudotis taksisto paslaugomis, kuris 26 km nuvežė brangiau nei mes išleidom skrisdami į šią salą 2500 km. Na bet patekt iš vienos salos pusės į kitą gi reikėjo…
Kos (Κως) sala yra 40 kilometrų ilgio ir 8 km pločio, bei vos 4 km nuo Turkijos kranto ir Budrum miesto. Sala kalvota, neapžėlusi, su maždaug 30 tūkst. gyventojų. Kos mieste gyvena apie 17 tūkst. kosiečių. Kos miestas pasitiko visiškai tuščias. Pagrindinė aikštė, kurioje stovi iš mečetės padaryta kavinė, turgus, muziejus ir dar keletas pastatų buvo visiškai tuščia, nors kavinių kėdžių matėsi begalė.

Hipokrato medis (platanas), kurio vainikas beveik 12 metrų skersmens.

Teigiama, jog po juo Hipokratas (460–370 BC) mokė savo pasekėjus. Tiesą sakant, šiam medžiui tik 500 metų, tad legenda lieka legenda arba čia prieš 2400 metų stovėjo šio platano giminės atstovai.
Tarp kitko, šio medžio sėklos ir skiepai yra dabar visame pasaulyje – medicinos įstaigos ar aukštosios mokyklos padaugino šio medžio vaikučių Amerikoje, Australijoje, Europoje ir daug kur kitur.

Apleista Gazi Hassan mečetė

Agia Paraskevi bažnyčia Kos centre

Agora, kurią aplankėm kitos dienos ryte.

2 diena
Verta paminėti, kad šioje saloje labai daug fainų mielų ir tingių katinų, kurie jaučiasi esą lyg tikri salos šeimininkai. Neįkyrūs, bet ir žinantys kas kam priklauso.

Neratzia pilis (Knights of St. John pilis) – viduramžių veikėjo Šv.Jono berods 1315 metais pastatyta pilis, labiau primenanti fortą, kuri savu laiku buvo apsupta vandeniu iš visų pusių, už išorinių sienų saugodamas antrą vidinę pilį. Dabar viduje likę griuvėsiai ir įvairių amžių skulptūros ir kitoks akmeninis palikimas.

Tolumoje matosi Turkija,

Pagrindinė salos religija – graikų ortodoksų, tačiau yra ir romos katalikų bažnyčia bei keletas mečečių. Kos’e yra ir sinagoga, tačiau po II-ojo pasaulinio karo šios religijos pasekėjų nebeliko. Na, su naujais laikais atsirado ir Šv. Makdonaldo religija… :]

Katiniškai nusiteikę katinai :]

Vienas įspūdingiausių lankomų taškų – viduryje miesto po stipraus žemės drebėjimo atrastas antikinis turgus (Agora). Turgaus pastatas šioje saloje buvo vienas didžiausių visame pasaulyje (80 metrų pločio ir 300 metrų ilgio), sujungęs uostą, pilį ir įvairias parduotuves. Šalia pastato, kuris sugriuvo 469 metais po žemės drebėjimo, buvo ir daugiau įvairių religinių ir gyvenamųjų pastatų.

Po Agoros nuėjome į kitą Kos miestelio pusę, kur stovi gražiai sutvarkytas, parekonstruotas Odeonas.

Koncertų pastatas yra I-II amžiaus, tačiau lyg ir pastatytas ant senesnio, panašios paskirties pastato.
Vos perėję per gatvę patekome į kitą archeologinę erdvę, kur galima pamatyti iki šiol puikiai išsilaikiusias gatves su namų sienomis ir akmeniniu grindiniu, sieninę tapybą, mozaikas, kolonas ar rūsius.

Apsilankėme ir Kos Archeologijos muziejuje. Nedidukas, bet turintis ką parodyti.

Grįžome į pagrindinę miesto aikštę Eleftherias ir mečetę, kurioje veikia dvi kavinės. Žmonių kiekis gerokai didesnis, nei pirmą kartą radome apsilankę šioje aikštėje. Vietiniai geria šaltą kavą, plepa ir stebi kiekvieną retą šiam sezonui turistą.
Vos priėjęs fainas padavėjas vietoj “labas” ar “ko pageidautumėte?” iškart pasakė stebuklingą žodį “Ryanair?” :]

Turkijos krantas ir Aspat tepesi (Aspat kalnas), ant kurio berods yra apžvalgos bokštai ir pilis, kadaise stebėjusi piratų veiksmus.

Vakare ištraukę kojas iš batų ir kojinių, maloniai ir ramiai pasivaikščiojome krantu, mėgaudamiesi šiltu jūros vandeniu.

3 diena
Sekmadienis prasidėjo žygiu iki garsiojo “spa” centro Askleipion. Kadangi pagal įvairius aprašymus nuo Kos iki Askleipion turėjo būti maždaug 4-6 km, tai nusprendėme eiti pėsčiomis.
Pakeliui šalia Platanos kaimo užėjome į musulmonų kapines. Senieji labai įdomūs antkapiai suversti į krūvą, susmaigstyti palei takus, tuo tarpu nauji antkapiai kapinėse išdėstyti pakankamai erdviai. Pagal antkapių kiekį nusprendėme, jog kapinės čia tikrai labai senos.

Asclepeion – sveikatos bažnyčia (centras), dedikuota sveikatos dievui Asclepius. Pradėjusi veikti 350 m. pr. Kr., šis “spa” centras greitai tapo labai populiarus ir sulaukdavo begalės piligrimų, mokinių, norinčių sekti Hipokrato pėdomis, bei norinčių pagyti klientų. Pastarieji tik atvykę po pirmos nakties turėdavo šventikui papasakoti savo sapnus. Na, o gydymas dažniausiai pasidėdavo nuo pirties ir gimnastikos :]

Nuo Askleipion matomas Kos.

Grįžę į miestą atsivėsinome šalta kava. Tradiciškai apie 15 val aikštė staiga vėl ištuštėja ir joje liko tik tuščios kėdės ir užsidariusios kavinės – būtent tai, ką mes pamatėm tik atvykę į Kos.

Pasivaikščioję pakrante, pavalgę skaniųjų graikiškų patiekalų, pasižvalgę po vakarinį miestą, tradiciškai atsisėdome viešbučio balkonėlyje, su vynu taurėse, su maloniais pašnekesiais vasariškai pabaigėme dieną.
Anksti ryte autobusu pasiekėme oro uostą, kur paskutinį kartą šiais metais įkvėpėme šilto vasariško oro ir netrukus (po 3 valandų skrydžio) jau vaikščiojome apsnigta Vokietijos žeme… :[