Velykinis sekmadienis su Saule ir Rūta
Apsilankęs pas brolį Simą, kur lankėsi Jurgos tėveliai, suvalgiau pirmuosius velykinius kiaušinius ir vėliau patraukiau namo. Ten trys mergaitės (Alwyda, Saulė ir Rūta) rūpinosi mano paruoštu mėsos gabalu, paruošė skaniosios baltosios mišrainės ir su svogūnų lukštais išdažė kiaušinius. Ir, kaip ir priklauso per Velykas, po sotaus stalo prisėdome prie kito stalo. Su mergaitėmis ir Džabu bei Agne.
Vėliau, tingiai, bet visgi ryžtingai išėjome pasivaikščioti į miestą. Pilvai ridenosi lėtai. Bet smagiai.
Visame Liuksemburge, visuose miestuose, ypač miestelyje Nospelt, per velykas galima sutikti labai daug švilpikų. Liuksemburgo šalyje yra tradicija Velykų pirmadienį švesti švilpynių festivalį pavadinimu Éimaischen (arba Emmaus). Pasinaudoję proga ir mes patraukėme apsidairyti po Velykų pirmadienio švilpynių gamintojų turgelį. Peter Piper Picked a Peck of Péckvillercher :]
Švilpynių meistrai suvažiuoja iš visos Europos ir pardavinėja savuosius “Peckvillercher” vaikams, suaugusiems vaikams arba kolekcionieriams. Ypatingai populiarios molinės švilpynės, simbolizuojančios pavasarį.
Péckvillercher (paukščiai-švilpukai), kurios išgarsino festivalis Éimaischen, kilo iš puodžių gildijos, kada po darbo dienos likęs molis būdavo sunaudojamas mažiems švilpukams padaryti. Maži ir lengvai transportuojami jie netrukus tapo labai perkami ir paklausūs. Tiksliai nežinoma nuo kada, bet maždaug prieš 180 metų puodžiai Liuksemburgo mieste turėjo jau tvirtą rinką. Tai įrodo ir surastas 1827 metų miesto policijos komisaro laiškas, kuriame prašoma keramikos mugę iškelti nuo Saint Michel bažnyčios į Žuvies turgų (dabar Ilot Gastronomique), nes vaikų džiaugsmingas triukšmas ir švilpimas trukdo mišioms. I pas karo metu mugė buvo sustabdyta. Po jo ji nebebuvo tokia populiari, kol 1937 metais miesto valdžia (Comité Alstad) nusprendė atgaivinti ir įtvirtinti šią miesto šventę ir “pririšti” ją prie antros Velykų dienos.
Liuksemburge Velykų pirmadienis švenčiamas aukštutiniame miesto senamiestyje, gatvelėse aplink hercogo rūmus. Šalia švilpynių pardavėjų yra vietos ir kitiems metalo, molio ar keramikos meistrams. Vyksta smagus šurmulys, žioplinėjimas, apsipirkimas ar bulvinių blynų ragavimas.
Visi įsigyję po švilpuką-paukštuką patraukėme nuo šurmulio link parko, kuriame Rūta ir Saulė išbandė miniatiūrinį traukinuką. Visai nevaikiškai, labai išdidžiai ir solidžiai, dvi jaunos moterys ant mažų vagonėlių apsuko visą ratuką Grundo parke beveik be šypsenų veiduose :]]]
Pasivaikščiojimas baigėsi tradiciniu kaboku Grunde šalia Alzetės upės tilto. Skanus alus susibėgo gerklėn, vakaras buvo ramus ir šiltas.
What do you think?