Žuvinto keliais [nr 153]
Tradicijos tęsiamos. Besidžiaugiant namais ir grįžimu, atėjo noras ir vėl keliauti. Tad mėnesiui beprabėgant atsivertėm knygas “Lietuvos atlasas”, “101 lankytina vieta”, “Lietuvos dvarai” ir įvairias internetines svetaines, per valandą susikurpėm planą ir patraukėm link Žuvinto rezervato.
Seniausio Lietuvoje Žuvinto rezervato steigimo istorija prasidėjo ir labiausiai susijusi su žymiausio praėjusio šimtmečio gamtininko ornitologo, tuometinio Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, Zoologijos katedros vedėjo Tado Ivanausko (1882 – 1970) veikla. Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje profesorius ėmėsi tirti Žuvinto ežero paukščius, organizavo kitus gamtos tyrimus. Jo rūpesčiu, siekiant išsaugoti nykstančius vandens paukščius, Žemės ūkio ministerija nusavino Žuvinto ežerą iš privačių asmenų ir 1937 m. jį perdavė Kauno universiteto Matematikos – gamtos mokslų fakultetui.
Žuvinto biosferos rezervatas yra Alytaus apskrities Alytaus r. Simno seniūnijos (6954 ha) ir Lazdijų r. Krosnos seniūnijos (1180 ha) bei Marijampolės apskrities Marijampolės sav. Gudelių ir Liudvinavo seniūnijų (10361 ha) teritorijose. Tai pirmasis tokio tipo rezervatas Lietuvoje.
Nors šeštadienis ir tinkamiausia diena paprastiems žmonėms lankytis tokiuose objektuose, visgi rezervato direkcija užsidariusi ir lankytojų nepriima. Nori lankytis, mesk darbą :]
Mažasis Baublys, pasisveikinęs su mumis savo labai įspūdingu balsu, vėliau ir pasidemonstravęs virš Žuvinto ežero.
Pasidžiaugę gamta, patraukėme į Simną.
Simnas – bene seniausias miestelis Alytaus rajone, minimas nuo 1382 m. Pirmieji gyventojai apsigyveno XV a. pradžioje. Čia įsikūrė Lietuvos didžiojo kunigaikščio medžioklės dvaras. Miestelio pavadinimo istorija mena dar senesnius laikus. Legenda byloja, kad Simną statė du milžinai – Simas ir Sinas. Milžinų dėka miestelis augo, gražėjo ir plėtėsi. Būdami galingi ir stiprūs broliai milžinai savomis rankomis išrausė ežerą, kurį lietaus vanduo pripildė, supylė aukštus kalnus, kuriuos laikas pamažu sulygino, apjuosė miestelį miškų juosta. Taikiai ir gražiai sugyveno su vietos gyventojais, vieni kitiems padėdami, pasidalindami tuo, ką gamta duoda. Milžinams mirus gyventojai, atsidėkodami už jų gerą valią ir rūpestį miestelį pavadino Simnu – brolių milžinų vardu, paimdami vieno vardo pradžią, kito pabaigą.
Miestelio istorinis centras – urbanistikos paminklas. Miestelis vienas pirmųjų XX amžiaus pradžioje galėjęs puikuotis grįstomis gatvėmis ir dideliais turgumis, kurie vykdavo antradieniais ir penktadieniais.
1520 m. miestelyje pradedama statyti renesansinio stiliaus bažnyčia. Tai seniausias Užnemunėje architektūrinis paminklas. Bažnyčios dešinėje pusėje įmūrytas „gėdos akmuo,” žmones pasakoja, kad prie šio akmens viešam žmonių teismui buvo statomi žmonės padarę dideles nuodėmes…
Judam toliau. Link Dusios ežero. Šalia Dusios ežero yra Prelomčiškių piliakalnis (dar vadinamas Eglynų piliakalniu). Nuo jo atsiveria puikus vaizdas į Dusios ežerą.
Dusia – ežeras esti Metelių regioniniame parke, 6 km į pietus nuo Simno, didžiausias pietų Lietuvos ežeras (plotas 2334 ha, trečias pagal dydį Lietuvos ežeras). Didžiausias gylis 32,6 m ežero vidurinėje dalyje, vidutinis gylis 15,4 m. Ežeras užima ledo luisto daubos vakarinę dalį, be Dusios šioje dauboje susidarė Metelio ir Obelijos ežerai. Atrodo tinkamas vandens turizmui ir sportams.
Norėjosi savaitgalio karštyje išsimaudyti, bet pakrantės buvo gerokai užimtos, tad sėdome į mašiną ir patraukėme toliau.
Sustojome Rudaminoje, kuri turi apie 300 gyventojų, apžiūrėjome Švč. Trejybės bažnyčią (pastatyta 1592 m.), pagrindinę mokyklą, biblioteką, paštą, Rudaminos piliakalnį ir XVIII a. statytus dvaro rūmus. Apylinkėse įsteigtas Rudaminos kraštovaizdžio istorinis draustinis. Bažnyčia ankstyvojo baroko stiliaus, dvibokštė, su prieangiu. Vienanavė, dengta cilindriniu skliautu. Joje 5 altoriai, vieno stiliaus. Va taip :]
Šalia bažnyčios sutiktas mielas žmogelis parekomendavo pasižiūrėti į dvarą ir piliakalnį (buvome tai numatę, bet vietinis fainuolis nurodė kaip greičiau ir įdomiau lankytinus objektus pasiekti) :]
Dvaras nenaudojamas, bet tvarkomas. Stogas pataisytas, viduje matėsi daug nepanaudotos statybinės medžiagos.
Rudaminos piliakalnis – vienas žymiausių Užnemunėje gyvenusių jotvingių paminklų. Piliakalnio plotas 22,8 ha. Piliakalnis įrengtas buvusio ežero krante, ant atskiros, aukštos ir masyvios kalvos viršūnės. Tyrinėtojai nustatė, kad Rudaminos piliakalnis egzistavo jau nuo I tūkstantmečio pradžios. I – II tūkstantmečių sandūroje jis pertvarkytas – padidinta aikštelė, pastatinti ir akmenimis išgrįsti šlaitai, paaukštintas pylimas ir galbūt pastatytos naujos gynybinės sienos. Piliakalnis virto galinga tvirtove, saugojusia nuo kryžiuočių. Apie jų antpuolius liudija ir pylime rasti strėlių antgaliai. Čia stovėjusi pilis ne kartą priešų buvo sudeginta. Paskutinį kartą šis piliakalnis jotvingių apgyvendintas X – XIII amžiuje.
Daugelis senųjų istorikų, tokių kaip T. Narbutas, vėliau J. Basanavičius, J.Totoraitis ir kiti, teigė, kad ant šio piliakalnio Rudaminos pilį pastatė kunigaikštis Ringaudas ir čia Mindaugas buvo vainikuotas Lietuvos karaliumi. Šią pilį sunaikino kryžiuočiai, pirmą kartą šturmui panaudoję naują ginklą – paraku šaudančias bombardas. Be to, J. Basanavičius Rudaminos piliakalnį siejo ir su kita pilimi – Vygando Marburgiečio kronikoje minimu Naujapiliu.
Aštriosios Krisnos dvaro sodyba-ansamblis išsiskiria itin originalia reprezentacinės ir ūkinės – gamybinės dalių kompozicija. Aštriosios Kirsnos dvaras minimas jau nuo XVI a. Bėgant laikui dvaras ėjo iš rankų į rankas, kol 1755 m. atiteko J.T.Karengai. Šio nurodymu buvo sudarytas dvaro inventorius, kuriame rašoma, kad dvare yra dviejų aukštų mediniai griūvantys rūmai, sūrinė, arklidės, daržinė, kluonas, bravoras ir malūnas. Taip pat dvarui priklausančios trys smuklės. Dvaro ansamblį sudarė 19 statinių ir parkas. Išlikę neoklasicistinio stiliaus rūmai dviejų aukštų su keturiomis kolonomis, ornamentuotais langais ir durimis. Tuo metu dvare veikė plytinė, spirito gamykla, kalkinė, malūnas, lentpjūvė.
Dvarą naujieji šeimininkai įsigijo dvarą 2001 m. Šiuo metu iš 18 dvaro pastatų 4 atstatyti ir naudojami. Vykdomi teritorijos planavimo ir istorinio parko atkūrimo darbai. Ateityje numatoma atkurti dvaro sodybą restauruojant ir išsaugant esamas vertybes, pritaikant dvarą turizmo, žirginio sporto, konferencijų veikloms. Tačiau šiuo metu jį saugo ne tik valstybė, bet ir dantis šiepiantys pikti keturkojai. Tad pamatėme tiek, kiek matosi pro dvaro vartus, ir patraukėme Kaunan, kur ruošėmės susitikti su Rūta ar kaip nors kitaip praleisti vakarą.
What do you think?