Lekėčių takas žiemoje [nr 171]
Po ilgos pertraukos, sulaukus sniegingos ir labai baltos dienos, prisikalbinę Tomą, mudu ir vėl patraukėme gamton. Šį kartą apipėdintas Lekėčių girininkijos pažintinis takas.
Žygis prasidėjo prie Lekėčių bažnyčios, kurioje kaip tik baigėsi mišios.
Pasivaikščiojimo tako lenta nėra labai išsami ir lengvai perprantama, bet mums kietiems jokie sunkumai nebaisūs. Buvusio siaurojo geležinkelio pylimas ir dabartinis pasivaikščiojimo takas. Pasakojama, kad vietiniai bėgius lašiniais ištrindavo, kad visas gėris jiems pro nosį lengvai nepravažiuotų :]
Raudonkepuraitės ir nykštuko pastangos palengvinti gausiai apsnigtų eglių likimą.
Take išdėstyta 11 informacinių stendų, su pasakojimais ir įdomiais faktais.
Vos keli šimtai metrų nuo Lekėčių girininkijos, trykšta tyro vandens šaltinėlis, vadinamas Didžiuoju šaltiniu. Tai ilgiausias ir vandeningiausias Rūdšilio girios šaltinis – 1,5 km ilgio kairysis Liekės intakas, anksčiau buvęs gerokai vandeningesnis, garuojantis net per speigus. Sakoma, kad visiems naudinga atsigerti Didžiojo šaltinio versmių vandens ir nusiprausti – jauniems, kad veidas skaistus būtų, o seniems visus rūkus nuo akių nuima…
Jaunas pušynas atauga praretinto pušyno vietoje.
4 kilometrai neprailgo, o balta sniego spalva pravalė akis, vėjas pravedino smegenis, kojos smagiai paklompojo miško takais ir savaitgalis įgavo prasmę.
What do you think?