NeLKL keliais 2012 [nr 21] – Gero po truputį!

By skrandis, 2012/03/12

Praėjus beveik metams po grįžimo į Lietuvą, susiruošėme vėl aplankyti Liuksemburgą, Liuksemburge esančią brolio šeimą, bičiulius lietuvaičius ir pažįstamus euro krepšininkus. Ilgas savaitgalis suplanuotas, komanda (Klimas, Sparnas, Baubas, Pijus, Skoma, Mindė, aš ir komandos vadovė Alwyda) surinkta, sportinė apranga padaryta, nusiteikimas susikurtas.

2012.03.08 Pirma diena Vokietijoje
Skrydis iki Hahn oro uosto, mašinų nuoma, pasiskirstymas į automobilius ir 140 km iki garsaus Volklingeno, kur stovi “junėskinė” plieno liejykla Volklingen Hutte. Čia berniukams žaidimo aikštelė labai plati, tiek žemės lygyje, tiek aukštumose.

AMB Skoma nurodo darbo broką

Psichoteoretikas K.Jungas turėtų ką pasakyti apie šiuos vamzdžius

Sparnas sėkmingai prastumdė koksą

Netrukus patraukėme link uždarų patalpų

Uždarose plieno liejyklos blasterių ceche pristatoma žaisminga, bet profesionali paroda “Asterix & The Celts”. Archeologinių radinių parodą paįvairina komiksais ir Asterikso nuotykiais, tarsi diskutuodami ar paišytojų René Goscinny ir Albert Uderzo herojai atitinka istorinius faktus ir radinių pateiktą tuometinį vaizdą.

Kadangi archeologinių radinių neleidžiama fotografuoti, keletas kadrų padaryta iki patenkant į pagrindinę ekspoziciją – su pagrindiniu herojumi ir asteriškomis improvizacijomis.

Kitas sustojimas – Saar kilpa ties miesteliu Orscholtz. Ypatinga vieta, raminanti ir įkvepianti. Jei ne buduliai vokiečiai, privažiavę su mašina ir besiklausydami baisių šlagerių, vieta būtų tiesiog ideali poilsiui ir mintims. Bei skrandžiui :] Apsistatę maistais, salotomis ir gėrimais tingiai ir maloniai stebėjome šį gamtos šedevrą, upe plaukiančią baržą, tolius ir šilumą.

Pasotinę akis ir pilvus, patraukėme link Saarburg miesto.

Šalia krioklio esančioje kavinėje leidome sau įsijausti į poilsį ir neskubėjimą, į malonumus ir smagius pašnekesius.

Pailsėję sėdom į mašinukes ir vėl truktelėjom. Šį kartą į seniausią Vokietijos did(į)miestį Trier’ą, kur apžiūrėtos Imperatoriškosios pirtys, rūmai ir bazilika, šalia katedros stikliniame konteineryje robotas perrašinėjantis bibliją, pati katedra, Porta Nigra ir kitos senamiesčio įžymybės.

Vakaras baigėsi bulvių restorane, kur sočiai ir smagiai pasivalgėm cepelinų, užkepėlių ir kitų gėrių. Tada patraukėm į Liuksemburgą, pasiskirstėme į namučius, supažindinome su svetingais lietuvaičiais, įsitaisėme kas viešbutyje, kas pas brolį ir ramiai praleidom naktį…

2012.03.09 Antra diena Liuksemburge
Rytas prasidėjo susibėgimo Glacis aikštėj. Tingus ir saulėtas, malonus ir smagus. Alwydai patraukus į ex-darbą, septyni nykštukai smaginosi Liuksemburgo mieste.

Pavasaris valdė, šilti jausmai plūdo, Skoma bėgte bėgo į draugų glėbį.

Auksinės mergaitės aikštėje atsivėrė nuostabūs vaizdai į Petrusės upės slėnį. AMB Skoma ir čia suplanavo statybas….

Vaizdai nuo Bock’o

Casemates

Veiksmas Grunde, šalia upės Alzetė.

Pasukę atgal link Glacis aikštės, užkrimtome skaniaisiais kebabais, sulaukėme snieguolės Alwydos ir patraukėme į Mažąją Šveicariją, kur ramiai ir be jokių juokų pasimėgavom gamta.

Išgėrę po buteliuką alaus, pasibastę po pavasarišką uolėtą gamtą, išbandę savo matmenis uolų tarpekliuose, smagiai kaimietiškais keliukais patraukėme iki Vianden. Gatvėse buvo tuštuma, tik vienas kitas katinas kirsdavo kelią ir kur nors Viandeno kiemuose pasislėpdavo…. Pilis uždaryta. Bet mažai kam ji rūpėjo. Iš lūpų į lūpas perduodamos legendos apie Viandeno šonkauliukus pasiekė ir draugus iš Kauno. Nesmagi Baubo patirtis, priesaika būti stipriam ir išalkusiam, pasiryžimas atsikovoti garbę ir daugiau nebebūti pagaidintu, mus visus suvedė į restoraną Beim Hunn (viduj dar įvardinama kaip Cock inn).
Nesuvalgei – likai pagaidintas. Matyt būtent ši taisyklė visus ir skatino ne tik kad nepalikti nesuvalgyto šonkauliuko, bet dar ir suvalgyti kuo skubiau. Tokios tylios ir susikaupusios kompanijos prie stalo dar neteko matyti…

Paėdimas buvo sėkmingas – visi liko sotūs, išliko savimi ir dėl sėkmingo proceso labai išdidūs. Kaip tikri gaidukai :]
Pasivažinėjimai, kelionės ir turistavimai nykštukams baigėsi. Beliko atlikti tai, dėl ko mes susirinkom ir dėl ko važiavom Liuksemburgan – iškovoti pirmą vietą NeLKL turnyre ir saugiai atbaliavoti.

2012.03.10  – Penktasis NeLKL
Kovo 11, Liuksemburgas ir krepšinis – tai kasmetinis NeLKL (Nepriklausomų lietuvių krepšinio Liuksemburge turnyras). Šiemet jau penktasis. Todėl ir jame esančių komandų net penkios: šiemet Liuksemburgo krepšinio lygoje laurų vainiką jau besimatuojanti tarptautinė rinktinė „Eurobasket“, nuolatinė turnyrų dalyvė A komanda iš Vilniaus, nacionalinės Liuksemburgo krepšinio lygos klubo „Racing“ komanda, šiame sezone Liuksemburgo krepšinio lygoje pralaimėjimų dar nepatyrusi Liuksemburgo lietuvių „Baltų“ komanda ir mes, “Savi” iš Kauno.
Pirmose rungtynėse tikėtasi intrigos, kadangi “Racing” yra ne tik Liukso pirmenybėse gerai atrodanti komanda, bet ir turinti aukštą lietuvį. Visgi, ar dėl pasitaupymo (tądien kai kuriems Racing žaidėjams vakarop turėjo būti rungtynės), ar dėl kokių tai kitų priežasčių, liuksemburgonai buvo pasiruošę silpnai ir intriga buvo tik pirmą minutę. Klimo taikli toliašaudė ir “Savų” lengva pergalė 41:21 (23:7).

Antrame mače “Savi” nušlavė ir antrą priešininką „Eurobasket“ – 40:23 (21:9). Iš didingų ir vyresnių žaidėjų sudaryta komanda nespėjo paskui mus. Žaidimas dėstėsi lengvai ir maloniai.

Persirengėm į baltą aprangą, nusiteikėm toliau žaisti darant mažus bet užtikrintus žingsniukus, siekti gero po truputį ir žengėm į aikštelę. Mūsų laukė “A komanda”, įveikusi “Baltus” ir “Racing”. Vilniečiai nuožmiai grūmėsi, bandė paimti pergalę per jėgą, bet solidus ir susikaupęs “Savų” žaidimas viską sustatė į vietas – geriausi kauniečiai t.y. mes :] 30:23 (11:7) pergalė priklauso “Saviems”.

Daugiau foto iš kovos yra čia ir čia. Visa istorija sugulė čia.
Toliau sekė apdovanojimai, pergalės šūksniai, padėkos žiūrovams ir nuoširdus džiaugsmas maloniu ir labai teisingu atidirbimu aikštelėje. Kiekvienas savo vietoje, kiekvienas savo ribose, ramiai ir po truputį.

Kiti apdovanojimai ir visokie priziukai – Pizza Hut picerijoje. Alus liejosi laisvai, juokai sklaidėsi į visas puses, atsipalaidavimas įvyko sėkmingai.

Sulaukę vėlaus vakaro, susėdome į mašinas ir patraukėme iki Liuksemburgo centro. Paskutinė proga su chebra kartu pasivaikščioti po miestą. Ryt ryte jiems skrydis, o mums dviems pasilikimas iki antradienio.
Gero po truputį!

2012.03.11 – Dar viena diena Liuksemburge
Nykštukai išvažiavo, o mudu likom dar kelioms dienoms Liuksemburge.

Būti Liuksemburge ir neaplankyti MUDAM mums būtų nuodėmė. Ypač kai joje tokia puiki paroda.
Centriniame hole pasitinka įspūdinga ir labai vizualiai graži Conrad Shawcross instaliacija “The Nervous Systems”. Spalvos, matematika, žaismingumas, apskaičiavimai, juostos, linijos, konstrukcijos – puikiai suderintas ir ypatingai įtraukiantis darbas.

Fabrica projektas “Next Cabane”

Tuo tarpu Tina Gillen ekspozicija “Playground” išties graži ir maloni akiai. Ne vienas šio kūrėjo darba galėtų kabėti mūsų namuose:]

Labai faina ir smagi parodos dalis – Maurizio Galante ir Tal Lancman dizaino ir idėjų paroda “Transversal design”. Kad ir ši kėdutė – ypatinga, specialiai uošvienei :]

Victor Man “En haut : Ubqutous You” – juodi, gotiški, tamsūs ir gilūs.

Norvegų menininko Borre Saethre instliacija “Be pavadinimo”. Vizualus, futuristiškas ir su geru garso takeliu. Viena įspūdingiausiu instaliacijų MUDAM’e.

Tai buvo vienas įdomesnių užėjimų į MUDAM. Gaila tik, kad keletas erdvių buvo uždaryta ir buvo keičiamos ekspozicijos. Kaip ten bebūtų, laikas praleistas puikiai ir labai įdomiai.
Esant progai ir laikui, nubėgome ir iki Casino galerijos, kurioje veikė L.A. Raeven paroda “Ideal Individuals”. Dvynukės menininkės Liesbeth and Angelique Raeven iš Olandijos parodoje per įvairias meno formas analizuoja mados, medijų ir kitų išorių įtaką merginoms, moterims, jaunimui. Aštri ir atmetančiai kabinanti paroda, į kurią nesinori eiti antrą kartą ne dėl jos nekokybės, o būtent dėl kokybės reiškiant mintį.

Netrukus pasitaikė tinkama proga tam, ko Lietuvoje labai pasiilgstame – pasivaikščiojimas po gamtą. Pirmadienis, jokių planų, puikus oras, rami nuotaika, judam į gamtą!
Pasivaikščiojimui pasirinkom neilgą trasą, kad mažasis Jokūbas galėtų pakankamai laiku užmigt ir laiku pabust. Trasa šalia Crauthem, per mišką ir šalia pelkių, ežeriuko ir kitų gamtos objektų. Paukštukai čirškėjo, plačiasparniai sklandė, o Alwyda su Jurga vis plepėjo :] Buvo miela ir faina vėl prisiliesti prie Liuksemburgo gamtos.

Štai taip ir baigėsi mūsų kelionės. Dar šiek tiek pasibastėm po Liuksemburgo miestą, aplankėm Lauryną su Sandra ir Rusne, paplepėjom su broliuko šeima ir jau kitos dienos ryte pajudėjom link namų į Seinus. Buvo gera grįžti į Liuksą.

What do you think?

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.