Čepkelių kelias [nr 180]

By skrandis, 2012/07/22

Dzūkų kraštas – labai artimas sielai. Dėl smėliuko ir iš jo augančių pušų, dėl Nemuno ir gražių jaukių slėnių, dėl vaikystėje praleistų vasarų ir dėl smagiai atšoktų vestuvių. Tad patraukti link pietų Lietuvos visad tikras malonums.
Mudu ir Tomas pirmiausia sustojome prie Puvočių kaimo. Šalia jo, virš miško esti iškilęs didžiulis apžvalgos bokštas. Pastatytas 2009 metais Omnitel bokštas stovi Nacionaliniame Dzūkijos parke. Aukščiausias leistinas lankytojui aukštis 30 metrų. Vaizdas atsiveria labai žavus – toliai, spyglių viršūnės ir daug daug erdvės. Smagu, kad Lietuvoje apžvalgos bokštų vis daugėja.

Pasižvalgę kaip paukštukai iš aukštybių, nuskridome link Čepkelių valstybinio gamtos rezervato.

Rezervato plotas 112 12 ha, aukštapelkė sudaro 54 proc. Rezervatas įsteigtas 1975 m. siekiant apsaugoti vieną seniausių ir unikaliausių Lietuvos miško pelkių, mišku apaugusias žemynines kopas, reliktinius ežerus, natūralų hidrologinį pelkės režimą, vertingą ir retą gyvūniją ir augaliją. Įkurtas vietoje 1960 m. įsteigto botaninio-zoologinio draustinio.
Rytinėje pelkės dalyje susitelkę daugiau kaip 20 ežerėlių. Pietinėje dalyje aukštapelkė pamažu pereina į žemapelkes, čia plyti viksvynai, nendrynai ir karklynai.

Didesnė rezervato miškų dalis – tai sausi kerpšiliai ir brukniašiliai, augantys ant pelkynus supančių kopų.

Sutikom gluodeną. Manom, kad ne angį. Trapusis gluodenas, Gluodenas – žvynaroplių būrio roplys, priklausantis gluodenų šeimai. Pagal išvaizdą primena gyvatę, todėl Lietuvoje dar vadinamas geležine gyvate, varine gyvate. Retesnis senovinis lietuviškas pavadinimas – žibulis.

Nežinomasis plunksnuotuosiukas ir kikilis

Judame toliau – Marcinkonių geležinkelio stotis. Kaimas pradėjo augti XIX amžiaus antrojoje pusėje, kai pro jį buvo nutiestas geležinkelis Sankt Peterburgas–Varšuva ir čia buvo pastatyta geležinkelio stotis.

Pakeliui iki Musteikos kaimo atrandame šaltibarštinės spalvos pievą.

Musteika ir joje esanti Tado Ivanausko ir jo žmonos įsteigta lietuviškoji mokykla.

Musteikos kaimas ir Senovinės drevinės bitininkystės muziejus.

Margionių klojimo teatras – gyvas ir jame vaidina ne tik kaimo senoliai :]

Skroblaus upelis Margionių kaime. Miela ir jauki vieta, kur šis upelis ir gimsta. Tikslesnė upelio gimimo vieta – Bobos daržas.

Titnago kasykla. Archeologinių tyrimų pagrindu yra nustatyti trys priešistorinių titnago kasyklų ir dirbtuvių kompleksai: Ežerynuose (Alytaus r.), prie Titno ežero ir šis.

Zervynų kaimas – etnokultūrinis draustinis, džiuginantis mus savo unikalia senovine medine arhitektūra. Gražus, bet teko matyti ir žavesnių etno kaimų.

Diena baigėsi, Čepkeliai aplankyti. Laikas namo. O gal ir vėl į Grizzly Grill… :]

What do you think?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.