Naktinis istorinis žygis [nr 187]
Skomanto įkalbintas sudalyvavau istoriniame žygyje. Dvigubai istoriniame – istorinis naktinis žygis ir istorinis žygis mano kojoms.
Žygis “Pergalių ir kovų keliais” – Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjungos Prisikėlimo apygardos Šiaulių skyriaus antrą kartą organizuojamas pasivaikščiojimas maršrutu Baisogala-Radviliškis. Žygyje – Aivaras, Aš, Mantautas, Rasa ir Skomis
Beveik 1000 dalyvių nuo 7:00 vakaro iki pat ankstyvo ryto, tamsiu paros metu, buvo nusiteikę pakartoti 1919 m. Lietuvos karių savanorių, operacijos Radviliškis-Šiauliai metu, atliekant manevrą įveiktą distanciją bei įveikti tą patį atstumą apie 50 km pėsčiomis.
70% maršruto nusidrieks lauko ir miško keliukais, 30% – asfaltuotais keliais, gatvėmis.
Pilnatis žygį darė labiau įžiūrimą. Žygis truko visą naktį, tęsėsi 50 km. Pakeliui pasitaikė įdomių ir smagių susitikimų (video, kur yra įrodymas, kad ir aš ėjau, ir kukliai išreikštas Skomanto požiūris į žurnalistus) su Lietuvos savanorias, bermontininkais (kuriuos šį kartą nesumušėm), sovietų NKVD ir t.t.
LLKS 1949 m vasario 16-osiso deklaracijos paskelbimo vieta. Čia mums ir Kontrolės punktas ir štampukai į ‘pasą’.
Žygeiviai gavo progą ne tik naktį pasivaikščioti su Lietuvos karo istoriją susijusiomis vietomis, bet ir praeiti kelis improvizuotus patikrinimo postus, kur dalyvius stabdė, apšaudė ar dokumentų reikalavo Sovietų Sąjungos represinės žinybos kariai (NKVD), Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio dalyviai, pulkininko Bermonto Avalovo kariuomenės likučiai bei 1919 metų Lietuvos kariai savanoriai.
34 km praėję gavome progą pailsėti ir sriubytės sukirsti.
Ir tada vėl visu greičiu pajudėti pirmyn link Radviliškio. Iki finišo likus 7 km buvo susivokta, kad praeiti praeisime, bet kartoti šį žygį norėsis dar negreit.
Skomantui, Rasai ir 10 mėnesių Mantautui buvo skirtas ypatingas dėmesys. Visgi šeimynos žygis atrodė savotiškai beprotiškas ir kartu labai kietai žavus. Matant, kaip Rasa atlaikė ne tik 50 km, bet ir visas mamos pareigas mažajam, galva pagarbiai lenkiasi savaime.
“Lėtapėdžių” komanda finišo finiše – vėl Baisogaloje. Išdidų baisųgalą patyriau aš kartu su Aivaru, Rasa, Mantautu ir Skomantu.
Už tai gavom po diplomą ir žygio pasą su visais surinktais štampais.
Apie 10 val ryto pasiekus lovą, miegas buvo saldus ir kietas. O kojos, kas keisčiausia, visai nesulūžusios. Malonu sau pripažinti, kad 50 km nėra riba.
What do you think?