Gerai ir ilgai išsimiegoję, skaniai pavalgę ir šiaip ne taip išsijudinę susisiekėme su Tomu ir patraukėme link Punios piliakalnio, nuo kurio atsiveria ypatingai gražus vaizdas į Nemuno kilpų regioninį parką,
Spalvų gal ir nebuvo tiek, kiek tikėjomės, bet grožio užteko.
Punios piliakalnis
Koplytstulpis tarp Punios piliakalnio ir bažnyčios.
Apsukę nemažą kilpą pro Alytų, atsidūrėme kitoje Nemuno pusėje ir upės kilpoje apsuptame Punios šile. O ten pasivaikščiojome trumpu bet gražiia įrengtu Pasakų taku.
Artėjant vakarui ir turint įvairių planų, patraukėme Kaunan. Žvyrkelis pro Genius, pro Balbieriškio apžvalgos aikštelę į kitą Nemuno kilpą ir štai mes pabaigėm dar vieną savo pasivažinėjimą.
Džiugu, kad Lietuvoje tiek grožio :]
What do you think?