Poreikis pabėgti į gamtą realizavosi – nulėkėm iki Pakalniškių pažintinio tako, kuris yra ant Kauno marių kranto.
Žinoma, takas skirtas labiau vasariniam laikotarpiui, nes einant stenduose akcentuojama retų ir įdomių augalų augimvietės. Tačiau gamtai nepaaiškinsi, jog kovo mėnuo paprastai reiškia pavasarį…
Takas nuo Pakalniškių piliakalnio iki Girionių gyvenvietės tęsiasi beveik 3 km. Smagumas tas, kad ėjimas taku tęsiasi palei Kauno marias, kalvotai ir įvairiai.
Dykuma, dykuma, kokia tu plati
O toj dykumoj meškos… [klausytis]
Neypatingai ryškūs, bet visgi matomi žymekliai.
Tufas – susidariusi iš vulkaninių pelenų, išmestų ugnikalnio išsiveržimo metu. Priklauso piroklastinių uolienų grupei (nuosėdinės uolienos).
Laputė
Pirmojo pasaulinio karo liekana – Vaišvydavos blindažas
Tako gale – vienas didžiausių ir rūšine įvairove turtingiausių Lietuvoje Girionių parkas. Su Juodagalvė sniegena.
Takas prasidėjo ir baigėsi ten pat – ties Pakalniškių piliakalniu. Gaila, kad lietuviškos trasos eina ne žiedais, o viena linija (pirmyn-atgal). Liuksemburgoniškas variantas daug įdomesnis ir teisingesnis.
What do you think?