Pažįstami Luxembourg takai [nr 200]
Liuksemburgas tapo savas. Ir toks pat paprastai vertinamas, kaip ir koks Vilnius ar Klaipėda. Gal net pastarieji yra išlaikę didesnį atstumą nei Liuksemburgas. Todėl nuvykti į šį mažos šalies mažą mielą miestą atrodo taip pat, kaip nueiti iki Kauno senamiesčio ar kito puikiai pažįstamo rajono.
Taip ir šį kartą – atvykome į Liuksemburgą ir… nieko naujo. Tiesiog viskas sava ir pažįstama.
Knuedler aikštėje paroda apie Stambulą
Olandijos ir Liuksemburgo kilmingųjų su[si]tikimas.
Nesenai atidarytoje galerijoje “Cercle Cite- Ratskeller” aplankėme festivalio “European Month of Photography” parodą “distURBANces – fake and virtual worlds“. Čia pamatėme paslaptingus ir nenuspėjamus Tthibault Brunet “Vice city”, Kaune jau matytą Reiner Riedler “Fake Holidays”, labai kokybišką ir įtikinantį Cedric Delsaux ir jo darbus “Dark lens“, lotte Lyon ir Paul Horn “neufoundland” ir Robert Hammerstiel “Waste Land“.
O dar buvo ir toks šveicarų menininkas collectif_fact su video darbu “Datatown“. Kitus darbus buvo galima pamatyti ir Neumunster erdvėse.
Keletas žingsnių per miestą. Traukiam į kitą parodą.
MUDAM’e keletas naujų parodų ir jau berods kelis metus pristatoma MUDAMuziejaus kolekcija (vis atnaujinama ir vis kitaip pateikiama)
Įspūdinga olando Folkert de Jong instaliacija Actus Tragicus.
Pašto menas – Moyra Davey “L’image fantôme”
Katinka Bock “Atlantic, Personne”
Prancūzų dueto Art Orienté Objet instaliacija “Unrooted Tree (Arbre sans racines) ou la Machine à faire parler les arbres”
Kiti darbai
Felix Gonzalez-Torres kūriniai be pavadinimo
Be abejo, apsilankėme ir Casino galerijoje, kur gavome progą pamatyti labai artimą mūsų sielai parodą “Altars of madness“.
Ne viskas parodoje sužavėjo, bet visumoje buvo smagu vaikščioti tarp tokių menų, kurie mums pažįstami ir kartais net labai artimi.
Jautėmės patogiai šioje aplinkoje
Antrame aukšte Elodie Lesourd instaliacija Vargsmål, 2007. Χάος Γένετο, 2007.
Banks Violette kūrinys “Voidhanger (Twin Channel) / All tomorrows Graves”
Kitose nuotraukose matote metalistų vaikams skirtas spalvinimo knygeles. Šios parodos smagumas turbūt tame, kad galerija nesibaido alternatyvios subkultūros, įsileidžia ir drąsiai visuomenei pristato tai, kas jau senai turėtų būti suprantama ir norma. Ir ši galerija tai daro su smagumu – Napalm Death koncertas, edukacinės programos su blackmetal principu išpaišytais vaikų veidais ir pan. Brandžiai ir įdomiai.
Na štai taip, kultūringai ir su reikalais pavizitavom mūsų mielame Liuksemburge. Pabendravom su parko gyventojais ir traukėm namo, pirmiau pas brolį SImą, o tada į Kauną.
What do you think?