Kelias aplink Plokščius [nr 208]
Valstybinių miškų portalas ir vėl padeda apsispręsti – rekomenduoja pasivaikščiojimo taką po Plokščius.
Plokščiai – mažas miestukas, bet garsus vienintele Lietuvoje gatve-upe. Unikalus Vaiguvos upelis pasiekęs miestelį natūraliai pereina į upę-gatvę. Vietos gyventojai savo namus pasiekia tik eidami ar važiuodami upelio vaga. Į Vaiguvą suteka keletas šaltinių, todėl vanduo čia visada švarus ir šaltas, o dugnas nusėtas akmenukų.
Važiuojamoji upės-gatvės dalis tęsiasi daugiau nei puskilometrį. Čia galima smagiai pabraidžioti ar pasivažinėti dviračiu. Automobilių eismas likusiems uždarytas. Tačiau šalia įrengtas tvarkingas šaligatvis..
Plokščiai pirmą kartą minimi 1646 metais. XVII a. priklausė Krišpinams-Kiršenšteinams, Tiškevičiams, vėliau – kitoms giminėms. 1670 m. pastatyta pirmoji Plokščių bažnyčia. 1703 m. gavo turgaus privilegiją. Carmečiu, iki I pasaulinio karo vadinti Blagoslavenstvu. Nuo XIX a. iki 1914 m. buvo Blagoslavenstvo valsčiaus centras.
Pažintinis takas susideda iš kelių atkarpų. Tako dalis nuo gatvės-upės iki piliakalnio gerokai apleista ir net sunkiai praeinama. Ties piliakalniu takas išnyksta ir nesuvokiant kur eit toliau tenka apsisukti ir traukti atgal (kita tako dalis aplink miestelį sutvarkyta, bet smarkiai trūksta ženklų).
Plokščių-Vaiguviškių piliakalnis didokas, aukštas ir gausiai apaugęs eglėmis ir kitais medžiais. Jį supa Vaiguvos upelis.
Plokščių pažintinio tako bendras ilgis apie 7 km.
Kelių gaidelis t.y. Vaiguvos gatvės-upės gaidys.
Nuo Plokščių bažnyčios atsiveria puikus vaizdas į kitą Nemuno upės krantą.
Žalias ir ramus Plokščių miestelis istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1561 m., o medinės Plokščių Švč. Mergelės Marijos bažnyčios bokšte tebeskamba 1573 m. išlietas žalvarinis varpas, vienas seniausių Lietuvoje. Bažnyčios varpas nulietas Rytų Prūsijoje. Varpo frize vokiečių kalba išlietas tekstas „GOT IST MEIN ZIEL ZOIM ICH MICH HALTEN WILHERMAN STVFER ANNO 1573“.
Plokščių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia pastatyta kunigo Tomo Jankausko rūpesčiu, padedant grafui Benediktui Tiškevičiui ir parapijiečiams. Dabar esanti pastatyta 1868 m.
Kaimo turizmo sodyba Plokščiuose.
Tautodailininko Zigmo Sederevičiaus medžio skulptūromis puoštas takas veda žemyn į Didžiupio upelio slėnį, į legendomis apipintą Šventaduobę.
Altorėlis ir koplytėlė Šventaduobėje kažkada (XIX a.) buvo mediniai, tačiau greitai supuvo, todėl tarpukaryje vietos ūkininko rūpesčiu Šventaduobė buvo atnaujinta – iš lauko riedulių išmūrytas altorėlis ir siena. Čia galima paragauti šalia trykštančio šaltinio vandens. Sakoma, jis turi ypatingų galių. Vasarą Šventaduobėje vyksta religiniai ir kultūriniai renginiai.
Miestelis neypatingai energingas, tačiau apleistų namų ne tiek ir daug.
Takas praeitas, su Plokščiais dar kartą susipažinta išsamiai. Reikia paminėti, jog šis Nemuno krantas gal ir ne taip turistiškai patrauklus, bet išties žavus ir vertas pasiblaškymo/pasivažinėjimo/patyrinėjimo. Kada nors kitą kartą pratęsime…
What do you think?