Raudonieji Kayl akmenys [nr 219]

By skrandis, 2013/11/24

2013 11 24. Lietuvos ir Liuksemburgo gamta nėra labai skirtinga viena nuo kitos, tačiau keletos dalykų tikrai nerasime Lietuvoje [kaip ir keletos nerasime Liuksemburge]. Tai – uolos, vynuogynai ir geležies kasyklos. Pastarųjų Liuksemburge esti daugiausiai pietinėje šalies dalyje. Laiku pasiknisęs po žemės resursus Liuksemburgas sugebėjo gerai išnaudoti savo galimybes ir šoktelti į turtingiausių Europos šalių sąrašą. Aišku, jie tai darė ne tik tinkamu metu, bet ir suvokdami įvairias perspektyvas. Dabar jau veikia naujos  kasyklos – ES institucijos, bankai…

Takas prasidėjo šalia Kayl miestuko. Gamta, slėniai, atviros erdvės, jokios industrijos ar automobilių… Lyg ir turėtų būti tyla, bet su kiekvienu žingsniu tos tylos niekaip nerasi – po kojomis sukritę lapai šiugžda triukšmingai ir nesustodami :]

Užkopiame Bromeschbierg kalvą, nuo kurios pasimato ne tik Kayl miestukas, bet ir Liuksemburgo ES institucijų pastatai.

Kalvos viršuje po geltonais maumedžiais, daubose, ektremalių dviračių sporto mėgėjai pasidarė žaidimų aikštelę – tikrai atrodo patraukliai. Būtų po subine dviratis, tikrai prasilėkčiau :]

Bet kadangi nebuvo, nuėjome toliau ir patekome į buvusios kasyklos aikštelę. Apaugusi pušaitėmis, įvairiais medeliais, ji tik labiau įsižiūrėjus priminė prieš 30-40 metų vykusius intensyvius darbus. Visgi priėję aikštelės kraštus, pamatėme tikrąją šio dabar ramaus gamtos kampelio istoriją.

Kayl kasykla, viena didžiausių šiame raudonos žemės regione, yra slėnyje tarp Kayl, Tetange ir Rumelange miestelių. Šiuo metu kasykla pritaikyta turizmui, išvedžioti pasivaikščiojimo takai, sustatytos įvairios žinių suteikiančios informacinės lentos.

6,5 km takas apsisuko aplink Bromeschbierg kalvą ir vėl miškais grįžo link vietos, kur palikome mašinuką.

Takais vaikščiojo papietavę vietiniai liuksemburgonai, vienu metu pražygiavo gausi šunų augintojų kompanija su visa gauja belekaip siaučiančių šunėkų, kartais pramindavo dviratininkai, prabėgdavo sportinykai. Ramus, teigiama prasme provincialus gyvenimas raudono akmens žemėje. Ir išties, kokio velnio nervintis?