Vokiškas savaitgalis [nr 223]

By skrandis, 2014/02/09

Prabėgo velniškai ilgas mėnuo ir Mudu vėl kartu. Ankstyvas šeštadienio skrydis į Hahn oro uostą, ankstyvas Alwydos atvažiavimas iki Hahn oro uosto ir štai mes vėl kelyje. Trumpasis vokiškas savaitgalis prasideda. Patraukiame į Mannheimo miestą.Mannheim yra trečias pagal dydį Baden-Wurttemberg (beveik kaip Kaunas, apie 300 000 gyventojų), įsitaisęs tarp Reino ir Nekar upių. Sprendžiant iš miesto struktūros ir architektūros, miestas galėjo būti gerokai istoriškai architektūriškai įdomesnis, jei ne II-asis pasaulinis karas…

Automobilį pasistatėm Friedrichsplatz parkinge, virš kurio yra didžiulė aikštė ir art nouveau stiliaus 60 m.aukščio vandens bokštas Wasserturm, baigtas statyti 1886 m. Visgi pirmas kadras atiteko Mannheim liūtui :]] Jo pasirodymas reiškė, kad Alwydos kolekcija bus vėl sėkmingai atnaujinta. Miesto centras nepasirodė vizualiai gražus. Daug 20 a. antros pusės architektūros, kuri šiame laikmetyje atrodo neskoninga, masyvi ir neišraiškinga. Ar karas, ar miesto vystymasis, bet kažkas miesto centrui neleido susikurti gražaus veido.

Markplatz (turgaus aikštė) dūzgė prekyboje aplink barokinį fontaną. Apžiūrėjome, įverinome kelias bažnyčias (viena jų Jezuitų 1760 m.) ir tiesiomis gatvėmis patraukėme link įspūdingų rūmų. Barockschloss ir  Schlosskirche – didžiausia barokinė statyba Vokietijoje, baigta 1760 m. Kazbeko, rūmai buvo gausų kartą perstatyti ir rekonstruoti.  Dabar čia universitetas.

Mannheim’as išsiskiria art nouveau stiliumi – čia yra išraiškingas vandens bokštas ir šalia esantis parkas su fontanu, konferencijų rūmai Rosengarten, šiuolaikinio meno muziejus Kunsthalle, Friedrich List mokykla ir kiti.

Visai netoliese centro ir Friedrichsplatz yra mielas žaliakalninis rajonėlis Oststadt.

Na ir būtina pažymėti, kad Mannheim yra išskirtinis Vokietijos miestas dėl savo gatvių struktūros ir miesto centro išsidėstymo. Pasagos formos miesto centre, kuris pastatytas pagal 1606 m. planus, gatvių išdėstymas primena stačiakampias groteles. Nuo 1811 m. iki šių dienų gatvės neturi pavadinimų, bet įvardintos raidėmis ir skaičiais. Dėl to miestas vadinamas “die Quadratestadt” (“kvadratukų miestas“). Net miesto turistinis šūkis įtakotas šios aplinkybės – “Leben. Im Quadrat.” (Gyvenk. Kvadrate.). Nenuteikia labai pozityviai, bet iš kitos pusės pažvelgus, šūkis labai atitinka miesto išskirtinę savybę.

Kelionė tęsiasi ir mes patraukiame iki mūsų svarbiausio miestelio – Heidelberg. Čia numatyta daugiausiai veiksmo – apsidairyti, pernakvoti, pavalgyti, pasikultūrinti. Penktas pagal dydį šiame regione miestas turi apie 150 tūkst gyventojų. Miestas patrauklus turistiškai ir studentiškai – turi mielą senamiestį ir garsų universitetą.

Pasistatome automobilį šalia viešbučio, pasidedam daiktus ir išpėdinam pasivaikščioti. Viešbutis ant kalvos, tad leidžiames žemyn ir miestas mus pasitinka įspūdingais vaizdais. Praeiname pro pilį, kurią esame numatę aplankyti kitą dieną, ir nusileidžiame žemyn į senamiestį. Senamiestis įsitaisęs ant Neckar upės kranto ir išsiskiria dėl didžiulės, smarkiai nukentėjusios Heidelberg pilies. 80 m. virš upės esanti pilis matomas iš kiekvienos erdvesnės miesto vietos.

Senamiesčio akcentai – pagrindinė ilga miesto gatvė Hauptstrasse, senasis tiltas (1786–1788) su miesto Karlo vartais,  Ritter Sankt Georg namas ir gotikinė Heiliggeistkirche bažnyčia. Pastarąją mes ne tik aplankėm, bet dar ir pasinaudojom proga užlipti ant stogo. Nuo ten atsivėrė puikūs vaizdai į visą slėnį ir miestą. Dėmesį patraukė ir įdomūs bažnyčios vitražai.

Įsisiautėjo lietutis. Teko lipti žemyn ir dairytis vaizdais iš po lietsargio. Apžiūrėjome iš arčiau Zum Ritter Sankt Georg ir patraukėme iki seniausio Vokietijos universiteto Ruprecht-Karls-Universität Heidelberg. Universitetas pradėjo veikti 1386 m. ir buvo trečias Romos imperijos universitetas. Apsilankėme 1905 m. pastatytoje bibliotekoje, kur apžiūrėjome gražų art nouveau interjerą ir kelias mažas parodėles.

Vakare dar skaniai ir vokiškai pasimaitinome, pasiblaškėme po miestuko gatves ir nupėdinome atgal į viešbutį, kuris aukštai aukšai, aukščiau nei pilis…
O ryte apsisukome ir vėl patraukėme žemyn, šįkart tiesiai į pilį. Pilis įspūdinga, pilna įvairių stilių. Pirmasis pastatas, kaip karališkoji rezidencija, čia atsirado 1398-1410 m. Vėliau vis lipdėsi ir statėsi dar vieni kiti pastatai, tačiau per 30 metų karą (1618–1648) sodai ir pilis smarkiai nukentėjo. 1800 metais pilį t.y. tai kas iš jos likę, ėmė saugoti. Ir šaunuoliai, nes taip, kaip pilis šiuo metu sutvarkyta, atrodo puikiai ir gražiai. Bet esmė joje yra bačka. Net ne bačka, o BAČKA. Tikrų tikriausia, didi didingiausia. 1728 Karl Philipp užsakymu įrengta 221 726 litrų vyno bačka. “Grosse Fass” buvo užpildyta vynu tik tris kartus, kadangi nebuvo tinkamai padaryta ir vynas bėgo pro tarpus. Visgi jos dydis ir valdovų norai šią pilį išties daro išskirtine :]

Štai tokia nuotaika mes ir palikom šį mielą miestą, į kurį tikimės grįžti su visa “Savų” kompanija jau visai greitai. Reikia gi tą bačką atkimšti :]]

Atsisveikinę su Heidelbergu, patraukėme link namų, pakeliui sustodami Michelstadt miestuke. Miestukas gražus, fachverkinis ir labai jaukus. Toks tipinis miestukas, panašus į mūsų pamėgto Alzaso regiono miestukus, su gynybine siena, atnaujintais pastatais ir suktom gatvelėm. Ypatingai graži miestuko rotušė (pastatyta 1484 m.), visa pakelta ant įspūdingų balkių, kurių tarpe vyko turgeliai.

Šiek tiek toliau nuo miesto senamiesčio dar apžiūrėjome Einhards-Basilika, pastatyta 824-827. Tai retas Karolingų dinastijos palikimas, išsilaikęs taip puikiai. Deja, prieiti arčiau nepavyko, nes matot, nesezonas…

Užtat šalia esančią Fürstenau pilį apžiūrėti pavyko, nors panašu, kad privati. Ypatinga pilies arka išties sužavėjo. Tokio įdomaus ir romantiško sprendimo dar neteko matyti. Pasak vikipedijos, pilis iki šių laikų priklauso tikriesiems kilmingiesiems savininkams.

Dar šiek tiek kelionės ir mes jau kitame miestelyje – Lorsch. Čia neskaitant žavios savivaldybės yra ir unikalus Lorsch vienuolynas, t.y. likutis su Karolingų dinastijos pastatuku ir su išlikusiais raštais (kurių, aišku, pamatyti neteko). Vienuolynas įtrauktas į UNESCO sąrašus.

Štai taip ir baigėsi mūsų vokiškasis įdomusis savaitgalis.

2 Comments

  1. brolis says:

    vitražai super. gaila, kad oras toks nelabai pagavo jumi..

  2. skrandis says:

    Normaliai viskas. Oras nuotaikoms nekenkė.

What do you think?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.