Tarp erdvių [nr 247]

By skrandis, 2015/06/28

Po vakarykščio pasivaikščiojimo miške tarp uolų, norėjosi vėl pamatyti didžiules erdves, daug dangaus ir žydinčias lauko gėles. Tam ypač tiko Eschdorf miestelyje prasidedantis takas, daugiau nei 4 km besitęsiantis laukuose.

Tenka pripažinti, kad tik įėję į žemdirbių laukus sutrikome. Matome, kad auga puikus derlius, ant karštos saulutės bręsta grūdai, bet kas kur auga, nė velnio nežinome. Buvo gėda, beliko tik džiaugtis, kad mažoji dar nemoka kalbėti mūsų kalba ir nekyla jai noras “visažinių” tėvelių pasiklaust, kas čia auga.

O juk pasirinkimas platus. Ir javai, ir kviečiai, ir miežiai, ir rugiai. Ėjom ir svarstėm… [gal kas pakonsultuotų miestiečius? :) ]

Dvejonės netrukus baigėsi, nes kelias pasuko šlaitu žemyn link upelio Dirbech. Šalia jo atradom informacines lentas, kurios pasakojo apie anksčiau čia buvusią gyvenvietę, jos gyventojų veiklas ir pan. Kartu takas buvo papuoštas studentų žemės menais, “eksterjero dizaino” sprendimais. Supamosios kėdutės ant tiltelio virš upės – labai smagios.

Keliukas žemumose baigėsi ir buvo laikas kopti vėl į viršų. Mažoji, kad nepavargtų lipdama, užmigo pas mane nešioklėje. Ir ilsėjosi tol, kol sapnuose įsitikino, kad kalnas tikrai įveiktas.

O užlipus vėl pievos, vėl agrokultūra, vėl erdvės.

Na o beveik tako pabaigoje radome kultūrinio kelio “European Sculptures Route of Peace” skulptūrą “Raganų šokis” [lenkų skulptoriaus Tomasz Domanski]. Toliuose atsivėrė Esch-sur-Sure užtvanka.

Na ir tradiciškai traukiame namo, kur tradiciškai atsikemša alaus buteliukas ir maistas ima gamintis. Savaitgaliai yra gerai.

What do you think?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.