Tarp uolų [nr 246]
Savaitgalis skirtas poilsiui. Na gal dar kokiam pasišopinimui [jei tikrai kažko reikia įsikuriant Liuksemburge] bei tikrai tikram poilsiui. Mudu imame į rankas papkę su pasivaikščiojimo takais ir pusryčiaudami nusprendžiame – varom link uolų.
Takas, prasidedantis šalia Berdorf kempingo, tikrai puikus ir vertas mūsų bičiulių ir giminių žvilgsnių – ateityje juos tikrai čia tempsime ir kankinsime visus 3 km. Verta. Tikrai verta. Lyg ir prasidėdamas nekaltoje ir neįspūdingoje vietoje, jis vos už 100 metrų vožia nuostabiu vaizdu į slėnį nuo aukštų ir smėlingų uolų.
Takas leidžiasi žemyn ir stebina ne tik gražiai miške pasislėpusiomis uolomis, bet ir banditų urvais, pasakų nameliais, 100 mln metų raštais ir įspūdingais praėjimais.
Vienu metu, besinaudodami žemėlapiu klaidingai pamanėme, jog jau laikas sukti takeliu link kempingo ir netrukus pabaigti pasivaikščiojimą, tačiau labiau įsigilinę į aplinką nusprendėme, jog reikia grįžti taku atgal ir pasukti kita linkme nei ėjom – toks greitas praėjimas mūsų neįtikino. Tikrai norėjosi dar ir dar. Ir buvome teisūs – mūsų takas dar tik “įsivažiavo”.
Pagaliau priėjome nuostabią 7 tarpeklių buveinę, su labai siaurais takais tarp uolų [ne storesniems nei 30 cm pločio], vėsia drėgme ir nuotaikingais pavirtimais. Fantastiška vieta, kuri pasibaigė stačiais laiptukais ir nuostabiu vaizdu į tolius.
Dabar išties takas pasisuko atgal link kempingo, kur jau tradiciškai mus pasitiko sena unikali ir dailiai išlaikyta sena mašina. Šį kartą Citroenas. Sėdam [ne į jį] ir miname namo.
Pakeliui sustojame prie naujo vandens bokšto, kuris pastatytas kartu su apžvalgos aikštele. Pasižymime “būtina aplankyti” ir maunam toliau. Laikas vėlyviems pietums ir užtarnautam poilsiui po poilsio.
What do you think?