NeLKL keliais 2016 – “Mindė…. Open!” [nr 275]

By skrandis, 2016/03/15

Laikas atėjo. Prieš kelis mėnesius pradėtas planuoti žygis link penktosios taurės realizavosi. Savi susirinko ir pasiruošė tradiciškai atšvęsti Kovo 11-ąją – laisvai judant po pasaulį, žaidžiant krepšinį ir stebint artėjantį pavasarį. Kur norim, kada norim ir kaip norim. Laisvai. Nes tą teisę turim ir ja mėgaujamės.

Ir taip jau metai iš metų [2012, 2013, 2014, 2015]

Savi tie patys kaip visada, tik prie Savų krepšinio komandos [tradiciškai Pijaus, Baubo, Mindės ir manęs] antrą kartą prisijungė Gintas ir debiutavo Andrius. Prie keliautojų Savų komandos po metų pertraukos vėl prisijungė Alwyda ir pirmą kartą į žygį įtraukta Medeina.

Ir kaip visada, kelionėm vadovauju aš, komandai Baubas. Eigoje visko pasitaiko, bet finišas visada toks pats – sėkmingi rezultatai ir noras pakartoti tai kitais metais. Iki kitų metų liko dar nemažai laiko, nors minčių yra įvairių, bet dabar čia suguls tai, kas įvyko šiemet.

O šiemet chebrą mudu pasitikom ant Liuksemburgo ir Vokietijos sienos. Alkani alkanus užjaučia, todėl pirmas tikslas buvo nušokti į Trier’ą ir ten pavalgyti. Tradiciškai Kiste kartofel restorane. Pavalgėme bulvių patiekalų, ramiai šiek tiek pasivaikščiojome pagrindinėmis miesto gatvėmis ir aikštėmis, ir netrukus patraukėm į namus ir viešbučius, tikėdamiesi spėti iki nurodyto laiko pasirodyti reception’e.

Tačiau nepavyko, nes apie prieš vidurnaktį kaip tik šalia oro uosto kelininkai ar kažkas kitas nusprendė uždaryti greitkelį. Kamštis ilgasis ir valandą judėjimas po metrą link užsibrėžto tikslo… Viešbutis buvo informuotas, todėl problemų neiškilo. Visi pasiekėme savo lovas ir laukėme rytojaus.

O rytojus buvo ne toks, koks buvo suplanuotas. Matyt todėl, kad per pirmą mūsų vakarą nesugalvojom tinkamo šūkio, o gal dėl to, kad dievai visada juokiasi iš planuotojų… Bet kuriuo atveju, diena prasidėjo Mindės žinute, kad jam reikia į ligoninę. Mes jį ten pristatėm, o ten jam daktarai pasakė, kad reikės jį atidaryti ir pakrapštyti [iš vidaus arba iš išorės…]. Open or not to open, štai kur buvo klausimas.

Mes nusprendėm – “Mindėėėė… Open!”

Šūkis gimė, Mindė buvo paliktas ligoninėje [ten, kaip visada, su pirma pagalba niekas neskuba], Baubas iškrito dėl temperatūros viešbutyje, o likusieji patraukė aplankyti bent vieną numatytą objektą iš šios dienos plano – Berdorf takas. Takas neilgas, vos 3 km, bet pasiutiškai gražus.

Po pasivaikščiojimo grįžom į Liuksemburgą, kur pas svetingąjį Tom’ą Muller nuvarėm žiūrėti Žalgirio rungtynių su Madrido Realu, o vėliau skaniai pavalgyti Tomo rekomenduotoje picerijoje Soleuvre [netoli Belval’io]. Rungtynės nebuvo blogos, bet ir nepergalingos. Picos buvo skanios, nors ir ne pačios skaniausios [čia vis dar laimi Buon Giorno Kaune]. Artėjo 6dienis, tad išsibarstėm po savas lovas ir sulaukėm rytojaus.

Šeštadienis prasidėjo tradiciškai – rytiniu pasivaikščiojimu po Liuksemburgą, lengvu užkandimu ir judėjimu link salės. Ten laukė kova dėl 9-ojo NeLKL čempiono vardo.

Kovo 11-ajai – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti organizuojamas Nepriklausomų lietuvių krepšinio lygos turnyras [NeLKL] šiemet yra jau devintasis. Pastaruosius keturis turnyrus, kai 2012 metais pakvietė mane ir mano bičiulių komandą, laimėdavome mes, kauniečiai. Finale dažniausiai atsitrenkdami į vilniečių A-Komandą. Šiemet burtai ir vėl lėmė, kad pusfinalyje išvengėm šios komandos, nes mūsų pirmaisiais varžovais tapo vietiniai Racing. Su šia komanda daug vargo neturėjome ir žaidėme lengvai ir gan nesusikaupusiai [sunku susikaupti, kad didžioji dalis savų žaidėjų senokai tą krepšinį žaidė]. Lėtai ir užtikrintai įveikėm Racing’o komandą. Finale, kas buvo labai smagu, laukė Baltų komanda, kuri užtikrintai ir kantriai sutvarkė Vilniaus komandą. Baltų žaidimas buvo solidus ir gražus, tad finale tikėjomės arba labai sunkios pergalės, arba nemalonaus pirmo…

O bet tačiau, šį kartą mūsų kantrybė, Baubo veržlumas ir gera kova dėl kamuolių lėmė tai, kad pergalė po sunkios kovos buvo mūsų rankose. Ir štai taurė vėl mūsų. “Mindėėė… Open!”

P.S. jei kas mano, kad mums nusibodo būti pirmiems ir kad jau nejaučiam pirmos vietos džiaugsmo, tai tegu suka mintis iš naujo :)

Po turnyro kaip visada vyksta apdovanojimai, plepėjimai, alaus gėrimas, aptarimai ir lėtas išsibarstymas kas sau… O mes kaip visada, į Chi-Chi. Ten tęsiami plepalai ir kemšami pilvai ir Skrandis. Ryt anksti išvyksta Andrius, o mes judam toliau….

Sekmadienis – oras puikus, planas sudarytas. Prie mūsų prisijungia Svajka, Ieva ir Ema. Trijomis mašinomis vykstame į Belgiją. Pirmas susotojimas – senai matytas ir lankytas Orval vienuolynas. Čia pasivaikštome, pasidairome, pasifotkiname ir… alaus neužsiperkame :[

Bouillon – kitas sustojimas. Semois upės slėnyje įsitaisęs miestukas garsus ant aukštos kalvos esančia pilimi. Pasisekė atvykti labai tinkamu metu, nes mums įėjus į pilį netrukus buvo pradėtas kilmingų ir žavių paukščių šou.