Ant Antverpeno [nr 294]
llgasis savaitgalis suteikė progą pavažiuoti kur nors toliau nuo Liuksemburgo. Alwydos mintis buvo aplankyti Antverpeną, kuriame buvome prieš maždaug 7-8 metus ir, tiesą sakant,
matėme jo mažai. O kai pradėjome planuotis ir gilintis į turizmo informacijos centro pasiūlymus, kai susidėliojome, ką norime pamatyti ir nuveikti, supratome, kad ir kelių dienų bus mažoka. Kaip ten bebūtų, sportinio turizmo daryti nenorėjome, todėl suplanavome tiesiog lengvai pasibūti šiame nuostabiame mieste.
Šeštadienis
Atvykome į Antverpeną apie pusiaudienį, tad patekome į patį parduotuvių ir prekybos įkarštį. Prisipažinsime, jog ir mes šį kartą pasimovėme šiai masinei psichozei ir atgal į mašiną parsinešėm keletą maišiukų. Bet būtina paminėti, kad po šio miesto parduotuves smagu bastytis ir kaip kultūros mėgėjui – rokoko stiliaus rūmai, įspūdinga Meir pėsčiųjų ir parduotuvių gatvė su 18-19 a. stilistikos pastatais, grunge ir industrial stiliaus butikai Kammenstraat gatvėje… Yra ne tik su skoninga išore, bet ir turiniu.
Na bet netrukus parduotuvių darbo laikas baigėsi ir mes nuvykome iki viešbučio – čia užsiregistravę ir pasidėję daiktus viešbutyje, vėl patraukėme atgal į tą pačią Meir gatvę. Joje situacija gerokai pasikeitė – žmonių mažai, drąsiai galima pakelti galvas ir įdėmiau apžiūrėti pastatus ir jų puošybą, nebijant būti sumindžiotam pirkėjų masės.
Nusukę nuo Meir gatvės patekome į Sint jacob bažnyčią. Čia, kaip ir kitose, mus pasitiko puikiai angliškai kalbančios senjorės, kurios įdavė mums lankstinuką apie bažnyčioje esančius menus ir jų istorijas. Vėliau supratome, kad ponios šį darbą atlieka savanoriškai, tokiu būdu prisidedant prie miesto poreikių ir padedant turistams geriau susiorientuoti miesto grožyje ir turte.
Netrukus pasiekėme ir garsiąja Cathedral of Our Lady. Gotikinė katedra, statyta 169 metus (1352-1521), taip ir liko nebaigta – su vienu bokštu [kuris siekia 123 metrus]. Joje galite užtikti Rubens’o tapybos. Ir ne tik :]
Netrukus apėmė badas, tad dar šiek tiek paslampinėję, nusėdome itališkame restorane Oude Koornmarkt gatvėje. Šioje gatvėje kabokų, restoranų ir užeigų visa begalybė, tad nusėdom ties pirmu nužiūrėtu, ilgai nesikankindami besirenkant geriausią ar skaniausią :]
Kažkur apie vidurnaktį parslinkom iki viešbučio. Rytojus numatytas tokiam pačiam neįpareigojančiam pasivaikščiojimui ir bendravimui – iki Antverpeno turi prisistatyti Rūta ir Volasas.
Sekmadienis
Rūta ir Volasas parašė, kad apsireikš tik apie 14 val, tad mes nusprendėme išnaudoti rytinį laiką ir nuvykome iki šiuolaikinio meno centro M HKA.
M HKA muziejus įsikūręs rekonstruotame grūdų sandėliuose ir veikia nuo 1987 m. [nors 4000 kvadratinių metrų plotas parodoms naudojamas jau nuo 1970 m.]. Čia aplankėme rave muzikos kultūrai dedikuotą parodą “Energy flash”, nedidelę, bet iškalbingą Aslan Gaisumov parodą “People of No Consequence” apie sovietikų “palikimą” čečėnams, bei dar vieną apžvalginę parodą “the Eighties”, kurioje apžvelgiami pasaulio ir Belgijos esminiai įvykiai, per fotografijos, video ar karikatūros meno formas.
Netrukus patraukėm atgal į centrą, bet pakeliui užtikom labai fainą galerijų, dizaino, butikų ir sendaikčių parduotuvėlių gatvę Kloosterstraat. Ir kas smagiausia, nors buvo sekmadienis, gyvenimas čia virte virė. Ir dar ne bet koks, o labai kultūringas :]
Apskritai Antverpenas pasižymėjo kūrybiškumu. Gal dėl nyderlandų įtakos, gal dėl to, kad yra uostas ir gyvenimas čia niekad nesustoja, gal dėl kokių paprastesnių priežasčių, bet meno, kūrybiškumo čia galima užtikti beveik kiekvienoje gatvėje.
Žmonės čia, panašu, kad moka džiaugtis tiek savo aplinka, tiek savimi, tiek kitais. Iš budinčios kariuomenės ir vienur kitur stovinčio kariuomenės patrulio buvo galima suprasti, kad įtampa tvyro Belgijoje, bet… Bet tai netrukdo švęsti ir baliavoti. Kad ir homoseksualams, kurie pagrindinėje aikštėje šoko ir tūsinosi pagal dj muziką visą dieną [ir turbūt naktį].
Susitikę su Volasu ir Rūta patraukėme link Antverpeno uosto, kuris, beje, Europoje yra antras pagal dydį. Čia mūsų tikslas – modernus ir įdomios architektūros muziejus MAS | Museum aan de Stroom. Muziejaus kolekcija nėra kukli ir nuolat auga – šiuo metu muziejus turi virš 470 tūkst eksponatų. Dalis ekspozicijų ir buvo skirta šiems eksponatams parodyti. Čia pamatėme neypatingą Luc Tuymans parodą “Glasses”, informacines ir istorines parodas apie miestą ir maistą “Antwerp à la carte” bei apie jūrininkystę ir Antverpeno uostą “World Port | Trade and shipping”, iš įvairiausių istorinių ir meninių kūrinių sudarytas parodas “Power | Prestige and symbols”, “Life & Death | Gods and mankind”, “Life & Death | The worlds above and below”.
Ant MAS stogo gavome malonumą pamatyti visą miestą iš viršaus. Čia patekti gali visi, net ir nenorintys mokėti pinigus už parodas – įėjimas nemokamas ir atviras daug ilgiau nei veikia muziejus, o vaizdai išties erdvūs. Ir ne tik erdvūs, bet ir naudingi – žiūrėdami nuo stogo išsirinkome sau užeigą, kurioje vėliau užpildėme tuščius savo skrandžius.
Pasikrovę energijos nupėdinome dar giliau link uosto. Čia pasisveikinom su Schelde upe, apžiūrėjome įvairią modernią architektūrą ir tiesiog šiaip gausiai plepėjome.
Taip lengvai ir neskubėdami, pakeliui nusėsdami bare su 30 alaus kranelių, sulaukėme ir vakaro. Bičiuliams reikėjo grįžti į Briuselį, tad juos palydėjome iki įspūdingos Geležinkelio stoties, o patys nuėjome miegoti tarp deimantų :]
Pirmadienis
Kaip užmigome tarp deimantų, taip ir pabudome :] Na gal ir ne taip tiesiogiai, bet jei praplėstume savo akiratį, jei suvoktume save plačiau nei 2 metrai aplink save, nei kambario ar viešbučio sienos, tai… mūsų viešbutis yra būtent tame rajone, kur kas antras ofisas – deimantų pardavėjų biuras arba parduotuvė. Todėl tiek žydų, tiek deimantų vitrinose – visa gausybė.
Na, nieko gražaus neišsirinkom, todėl patraukėm apžiūrėti centrinės geležinkelio stoties dienos šviesoje. O ji išties įspūdinga. Stotis pirmą kartą panaudota 1905 m., o 2007 m. stotis renovuota ir pagilinta – šiuo metu traukiniai atvyksta trijuose skirtinguose aukštuose, o dar vienas aukštas skirtas viešai erdvei, parduotuvėms. Ji ir toliau išliko unikali tuo, kad visi traukiniai atvyksta/išvyksta, bet nė vienas nepravažiuoja. 2009 m. amerikiečių leidinys Newsweek Antverpeno centrinę stotį išrinko kaip 4-ą gražiausią stotį pasaulyje. Ir ji tikrai verta šio įvertinimo.
Pasižvalgėme po stotį, pasisukome apžvalgos ratu ir patraukėme link Antverpeno rajono Zurenborg. Čia tikėjomės rasti art-nouveau stiliaus namų. Ir radome, tik ne namus, o ištisas gatves.Tokios neostilių [neobaroko, neogotikos, neoklasicizmo], tokios naivios, bet ir dailios architektūrinės romantikos koncentracijos dar nėra tekę matyti. Prieš Antverpeną nublanko net Nancy, o Nancy mums padarė labai didžiulį įspūdį.
Bevaikščiojant ant rankų užlūžo Medeina. Teko nešti iki mašinos ir atsisveikinti su Antverpenu. Jis taip ir liko neišsemtu – neaplankėm Foto muziejaus, nepamatėm 1933 m. tuneliu po upe, neaplankėm religinės bendruomenės kvartalo beguinage’o, ir pan, ir tt.
Patraukėm link Leuven’o. Tikėjomės pamatyti žavų, 100 tūkstantinį, studentišką miestą, kurio ketvirtdalį gyventojų sudaro studentai ir kiti su universitetu susiję veikėjai [dėstytojai, darbuotojai]. Kokio tikėjomės, tokį ir radom. Ir nors miestas ne kartą skaudžiai nukentėjo dėl karų ir gaisrų, jame išties yra ką pamatyti ir ką apžiūrėti.
Visų pirma užlipome ant Universiteto bibliotekos bokšto. Čia ne tik atsivėrė tolimi vaizdai virš miesto, bet ir pavyko sumedžioti ne vieną liūtą į Alwydos kolekciją.
Apžiūrėjome įspūdingą miesto rotušę, su 236 statulom, kurios vaizduoja garbingiausius istorinius Leuven’o veikėjus. 220 vyrų ir 16 moterų čia atsidūrė 1850 metais ir nuo 2009 m stebi nebe miesto valdytojų veiklą, o ceremonijas ir įvairias šventes. Šalia rotušės, jau nuo 986 m. stovinti, daug pakeitimų pergyvenusi Saint Peter bažnyčia. Bažnyčią iš vidaus apžiūrėjome kukliai, nes dalį užima remontai, kita dalis jau buvo uždaryta stiklu.
Paėmę žemėlapį iš turizmo informacijos centro, patraukėme link Leuven beguinage’o.
Beguinage, čia pavadintas Groot Begijnhof, išties didelis ir labai mielas. Į UNESCO įtrauktas 13 a. miestelis miestelyje turi gražius kiemelius, simpatiškus namelius ir gražiai akmenimis grįstas gatveles. Čia 17 a. gyveno daugiausiai prisiglaudėlių – 360 žmonių, ieškančių stogo ir duonos. Dabar šis rajonėlis apgyvendintas studentais, profesoriais iš užsienio ir universiteto darbuotojais.
Na ir pabaigai nupėdinome iki ‘Rektoriaus’, kuris įsitaisęs Oude Markt aikštėje. Čia skaniai ir ramiai pavalgėme, šiltai apšviesti saulės ir maloniai aptarnauti merginos.
Liko 210 km iki Liuksemburgo. Savaitgalis praėjo smagiai, ramiai ir turiningai.
What do you think?