Įspūdinga keltų siena Vokietijoje [nr 302]

By skrandis, 2016/10/30

Saulėtas sekmadienis mus išjudino sunkiai. Planuose buvo daug norų, bet realybė ir ilgas rytinis miegas sustatė viską į vietas – iš namų pajudėjome tradiciškai apie 13 val. Patraukėme iki Otzenhausen miestuko, šalia kurio yra archeologinis keltų objektas  – gynybinė akmeninė siena ir fortas Hunnenring.

Nors nuo parkingo iki sienos rodyklė rodė 800 metrų, išties teko eiti visus 3 km [ir dar panašiai grįžti]. Gal kažkur buvo galima praeiti ir greičiau, bet rodyklės to neišdavė. Kaip ten bebūtų, pasivaikščiojimas neprailgo ir saulėtu auksiniu mišku eiti buvo tikras malonumas. Su Medeina jis tapo gerokai ilgesnis, bet… :] nėra ko čia lėkti, kaip akis išdegus :]

“Hunnenring” – vienas didžiausių įtvirtinimų Keltų pasaulyje. Įtvirtinimai yra pasiekiami gražiame miške, visai netoli miestelio Otzenhausen, 695m virš jūros lygio. Pačioje kalvos viršūnėje, kur geriausiai pasimato ir pati siena, archeologai atrado ir miestelio/forto [oppidum] likučius.
Manoma, kad siena pastatyta 5-4  a. pr Kristų
(Halštato kultūros pabaigoje), kaip gynyba nuo germanų tautų, o fortas klestėjo 2-1. a  pr Kr. Fortas dėl nežinomų priežasčių buvo apleistas 1 a pr. Kristų .

Vietovė yra trikampio formos, turinti vidinį ir išorinį fortą. Iš rytų į vakarus jis išplėstas iki 460m, iš šiaurės į pietus – 647 m. – “Hunnenring” vienas iš didžiausių kada nors pastatytų keltų įtvirtinimų. Akmens sienos yra maždaug 2500 m ilgio, jai pastatyti  buv panaudota virš 240,000 kubinių metrų akmenų, 

Siena pastatyta siekiant užblokuoti apgyvendintą kalnų keterą nuo kitų kalnų keterų. Ji buvo svarbesnė nei vidinio forto sienos ir tuometiniame laikmetyje vakarinė siena buvo stipriausia konstrukcija, kokia žinoma iš to meto. Daugiau nei 10 metrų aukščio ir 40 metrų storio, siena sukonstruota iš akmens ir medžių. Vietomis sienos aukštis siekė 20 metrų ir buvo tokio pat storio.

Fortas/gyvenvietė “Hunnenring” 1 a. pr Kr. buvo apleista be kovos. Manoma, kad arba vykstant Romos imperijos plėtrai arba dar iki jos. Situacija mokslininkams kelia daug klausimų, nes fortas buvo apsirūpinęs gera ginkluote – turėjo ir katapultų, lankų su strėlėmis, ir kitų tuometinių ginklų. Kas privertė apleisti vietovę –  nežinoma.

Pirmieji tyrimai čia vykdyti net 1883 m, kada netyčia vietiniai atrado sieną ir gėlo vandens šaltinį. Aukštai kalne bėgantis vanduo kėlė susidomėjimą, todėl tyrinėjant aplinką buvo rasti kanalai ir rezervuarai vandeniui kaupti [toks skystas turtas forte buvo retas tais laikais ir turėjo labai didžiulę reikšmę ginantis nuo priešų apgulties].

Dabar netoli kalvos, ant kurios yra laisvai prieinama siena, pastatytas ir edukacinis keltų miestelis. Mums pasitaikė proga įeiti nemokamai – jame vyko kažkokia šventė ir buvo demonstruojamos įvairios senovinės veiklos.

What do you think?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *