Menai 2016 [liep-gruod rinkinukas]

By skrandis, 2016/12/03

Menai 2016 [liep-gruod rinkinukas]

2016.12.09

#18 Tanztheater Wuppertal Pina Bausch “Vollmond”
Having secured the first ever performances in Luxembourg of the company last season, the Théâtres de la Ville are delighted to continue its relationship with the world renowned company Tanztheater Wuppertal Pina Bausch. This season they bring another major work by the late German choreographer to Luxembourg:Vollmond.

***

2016.12.02
Keista, bet šiemet kasmetinis festivalis “Rainy days” iš tikrai lietingo lapkričio persimetė į sausą ir šaltą gruodį. Kaip ten bebūtų, šis festivalis visuomet įdomus ir nustebina vis naujomis ir netikėtomis temomis. Šį kartą festivalis kalba apie gamtą, laukinius Vakarus, tigrus ir krokodilus – “Into the wild“.
Pirmasis koncertas Liuksemburgo filharmonijoje atitenka Alwydai – Liuksemburgo filharmonijos orkestras atlieka kūrinį “Berlin – Helsinki“. Apie jį kada nors kam nors papasakos pati Alwyda…

***

2016.11.19
Nors “Casino” galerijos rekonstrukcija įvyko jau prieš pusmetį, mes niekaip neištaikėm progos iki jos nueiti. ir štai vėsesni orai atėjo, pasivaikščiojimai po gamtą pamažu retėja, todėl atsiranda gera proga nueiti ten, kur senai norėjosi, bet vis kažkaip neištaikydavome.
Galerija susitvarkė tik iš vidaus, pirmame aukšte atsidarė simpatiškas kabokėlis, praplatėjo biblioteka-skaitykla. Antrame aukšte viskas išliko beveik taip pat [na gal tik sienos kažkiek persistumdė]. Būtent čia ir apžiūrėjom Aude Moreau parodą “The Political Nightfall”. Fotografijos, video, instaliacijos apie pasaulio pabaigą, kurią sukuria stereotipiniai garsai ir vaizdai, dažnai girdimi  ir matomi kino filmuose. “The end”  laukia mūsų visų…

2016.11.17
Gražus ir klasikinis, subtilus ir minimalus Grupo Corpo šokis “Suite Branca and Danca Sinfonica” – 20 šokėjų, pakili atmosfera, klasika, dailūs kūnai, nušlifuoti judesiai ir daugiau nei valanda žavingo šokio.

***

2016.11.08
Trumpas vizitas į Meno parko ir Kauno fotografijos galerijas. Pirmojoje galerijoje dvi parodos – nyki ir nekabinanti Almos Veiverytės “Širdys” (projektas “Jaunieji. Žalia sąmonė-6”) bei Jorge Cortell-Albert kuruota įdomesnė, bet labai maža ir dėl to atrodanti neišbaigta paroda “Net Freedom Art Show“.
Kauno fotografijos galerijoje veikė fotografo Adaukto Marcinkevičiaus (1936-1960) personalinė paroda „Optimistai ir skeptikai“. Puikus sovietinio laikotarpio fotografijos pavyzdys, šių dienų akimis kabantis kažkur tarp meno ir žurnalistikos.

***

2016.11.07
Prieš metus itin garsiai nuskambėjęs „Spalvotas Kaunas“ festivalis [sakyčiau, kad iki festivalio jiems labai toli, bet…] šiemet vyko du savaitgalius iš eilės. Renginys atsisuko į Kauno valstybinio muzikinio teatro fasadą ir tarpukario šedevrus – Kauno centrinio pašto ir „Pienocentro“ rūmų pastatus. Šviesą organizavo  profesionalų bendrovė „Leggato“, o dizainą – Barbora Giliūtė.
Viskas lyg ir gerai. Na, ne festivalis, o keletas apšvietimų. Na, galima subtiliau ir labiau pabrėžt modernizmą architektūroje, bet ok, susižiūrėjo. Visgi esminė problema – miestas skiria dėmesio viršeliams, bet visai nesirūpina šių pastatų gyvybe ir išlikimu. Tarsi kokia Lenino mumija, iš išorės – gražus apšvietimas, o viduje….

****

2016.10.31
Tiesiog Gare rajonas Liuksemburge ir keletas piešinių ant apleistų namų.

****

2016.10.29
Prieš uždarant žiemos miegui Belval plieno liejyklą, joje kasmet įgyvendinama nakties ir šviesų šventė garsiu pavadinimu “Blast furnace festival”. Kaip vykdavo anksčiau – nežinia, bet šiemet tai tiesiog pasivaikščiojimas po naktyje esančią plieno liejyklą su prožektoriumi ant šalmo ir su šiokiu tokiu spalvotu industrijos apšvietimu. Nieko TOKIO įspūdingo nėra, bet po industrinius šedevrus ir be kažko TOKIO yra faina slampinėti. Tad nelabai liūdėjome dėl silpnos “festivalio” programos, nes buvo tiesiog smagu pasibūti šiame objekte ir pasidairyti po jį šiek tiek kitaip.

***

2016.10.16
Smagus ir žaismingas Google street view ir street art susidūrimas Liuksmburgo miesto gatvėse.

***

2016.10.16
Liuksemburgo miesto istorijos muziejuje atidaryta laikina paroda “Football Hallelujah“. Su futbolo fanais Volasu ir Rūta aplankyti tokią parodą būtina, net jei ir visas likęs muziejus uždarytas. Todėl saulėtą sekmadienį nupėdinome tiesiai į jį. O ten išties smagi ir žaisminga paroda apie futbolą, kaip 21 amžiaus religiją ir populiariausią sportą pasaulyje. Ir čia gali ne tik daug [ne per daug] paskaityti, pamatyti, bet ir pats sužaisti su kitais lankytojais mačą – viktoriną, Tikrai faina ir smagi paroda, kurią bus galima aplankyti ir dar kartą.

***

2016.10.15
Pirmą kartą per daugelį metų Liuksemburge mums pavyko užeiti į gynybinės sienos Triero vartų bokštą. Tiesą sakant, viduje nieko ypatingo, tik keletas suoliukų ir istorinis video filmas apie Liuksemburgo miesto įtvirtinimus ir fortus. Tad įėjome ir išėjome. Kitaip sakant, atsižymėjome :]

***

2016.10.15
Mes ir vėl parodoje “MUDAM 10“, kur muziejaus jubiliejaus proga gausi ir smagi Wim Delvoye apžvalginė paroda. Ją jau matėme ir ji jau aprašyta mūsų blog’e, tačiau šį kartą pasitaikė proga pamatyti ir ispanės Cristina Lucas parodą apie valdžios ir kapitalizmo įtaką visuomenei “Trading transcendence“.

***

2016.10.08
Betraukiant namo, trumpam sudalyvavome 3.5 km “The Walk” veiksme, kai vienoje vietoje susirinkusi publika judėjo nustatyta trasa per miestą ir pakeliui sustodavo pasiklausyti vienos ar kitos grupės. Mes judančią publiką pagavom prie Jaunimo nakvynės namų, kur grojo rock grupsas Peaches. Vėliau apie 50-70 žmonių pajudėjo link Neumunster vienuolyno, o tuo tarpu mes pajudėjom namo…

***

2016.10.08
Neumunster vienuolyno ekspozicinėse erdvėse veikia paroda “Away from home“. Paroda yra dalis kino festivalio CinEast programos. Jagna Olejnikowska kuruota paroda pasakoja 8 skirtingas istorijas, kuriose matomi žmonės vienaip ar kitaip yra likę be namų [benamiai, pabėgėliai, narkomanai ir pan]. Apie žmones, kurie kuria bendruomenes po žeme, apie žmones, kurie nori dirbti ir būti svarbūs neatsižvelgiant kur atsidurs, apie žmones, kurie tiesiog išvyko į kitą šalį ir ten rado savo namus, apie žmones, kurie paliko savo namus dėl karo ar atominės elektrinės sprogimo… Gerai surinkta paroda, kuri įtraukia taip, kad net perskaitomi gan ilgi tekstai.

***

2016.10.08
Koridorius tarp Grund ir lifto “Grund-Center” kaip visada pilnas jaunimo meno. Čia šį kartą fotografijomis ir vaizdas jaunimas kalba apie viešąsias erdves.

***

2016.10.08
12-asis Liuksemburgo “Photomeeting” baiginėjasi. Ta proga apsilankėme visose pagrindinėse parodose. Ekskursiją pradėjome labai jaukioje ir įdomioje galerijoje Beim Engel, kur buvo pristatyta labai kokybiška fotografijos garsenybių prancūzo Lucien Clergue ir vokiečio Karin Scekessy paroda “Nudes and nature”. Skoningumas, dailumas, gracija, harmonija – tokie tie vaizdai, tokios tos linijos ir formos šioje parodoje.

Clairefontaine galerijoje John Stewart paroda “Adventure of footloose photographer”, kurioje ir legendinė Muhamedo Ali foto serija, ir įspūdinga gėlių, augalų, medžiagų fotografijos, naudojant 19 a. technologijas.

Kitoje Clairefontaine galerijoje, kuri yra vos už 50 metrų – taip pat klasikinė fotografija. Čia eksponuojama William Klein madų fotografija, New York, Maksvos, Paryžiaus gyvenimas. Klasika, kuri niekaip nenustumiama nuo viršūnės naujos modernios fotografijos. Geriausiu atveju, kas gali pasikeisti – tai senoji klasikinė fotografija pasislinkti ir rasti vietos šalia savęs :]

***

2016.10.08
Grand Theatre’as ir vėl mūsų lankomas objektas – šį kartą Kaori Ito šokio spektaklis “Duo” apie dukros ir tėvo santykius. Judesį atlieka ne tik Kaori Ito, bet ir tikrasis jos tėvas, taip pat menininkas. Labai intymus, labai šiltas veiksmas scenoje, priverčiantis jaustis net kažkiek nepatogiai, lyg stebėtum kažkieno gyvenimą pro atvirą langą…

***

2016.10.04
Kartais miestas būna tamsoje

***

2016.10.02
Liuksemburgo miesto Hollerich rajone veikia didžiausias Liuksemburgo ‘skate‘ parkas po stogu. Dažnai atrodo, kad jame visada ant rampų duodasi jaunimėlis, kad ir kada praeitum pro šalį :]
Nesenai atnaujintas [už 50 tūkst eur] Hollerich Skate Park įsikūręs buvusioje skerdykloje, populiarus tarp BMX dviratininkų, riedutininkų ir riedlentininkų nuo pat atidarymo 1988 m. Čia, ant išorinių sienų, be baimės būti pagautais policininkų, legaliai duodasi grafiti meno kūrėjai. Verta užeiti bent kartą į pusmetį, pažiūrėti naujienų ir dažnai stiprių vizualių darbų.

***

2016.10.02
1964 rugsėjo 5 d. pravažiavo paskutinis tramvajus Liuksemburge [nuo Beggen iki Liuksemburgo]. Tramvajus pakeitė autobusai, kurie tuo metu buvo laikomi lankstesniais ir efektyvesniais. Dėl augančios ekonomikos žmonės persėdo į nuosavus automobilius, o tramvajaus keleivių skaičius kritiškai smuko. Taip baigėsi era, kuri prasidėjo 1875 metais ir išsivystė iki 10 km tramvajaus linijų tinklo. Paskutinis tramvajus atvyko į depą, į savo galutinę poilsio vietą. Čia po nepilno dešimtmečio atidarytas pirmasis mažas Tramvajaus muziejus.

Jame apsilankyti norėjome jau senokai. Žinia, kad 3 metus gyvenome Gasperich’e visai arti jo ir nė karto jame nebuvome, atrodė gan keistai. Na bet mes mėgstam iššūkius – nebuvom gyvendami šalia, ne bėda nueiti, kai gyvename visiškai priešingame miesto gale.
Ir štai mes po valandos su trupučiu ėjimo nuo Kirchberg iki Hollerich, atsiduriame ir šiame mažame Tramvajaus muziejuje.

Liuksemburgo “Tramsmusée” pastatas primena tramvajaus depą, tačiau tai tik imitacija. Tiesa, muziejus pats stovi depe, tik ne tramvajų, o autobusų parko teritorijoje. Įėjimas į muziejų pro kuklias duris, nemokamas. Pasak legendos, muziejaus kolekciją paskatino kurti patys tramvajaus parko darbuotojai.

Čia be tradicinių fotografijų, įvairių dokumentų, kontrolierių ir vairuotojų darbo įrankių, ženklų, 22 tramvajų ir konkių modelių, kitų svarbių detalių yra ir keletas natūralaus dydžio senovinių tramvajų, autobusų ir kontaktinio tinklo priežiūros automobilis. Muziejuje galima jaustis gan laisvai, nes visame muziejuje vos vienas budintis ir nenervina įkyriomis priežiūromis. O ir šiaip leidžiama daug – galima įlipti į transporto priemones, paskambinti perspėjančiais signalais, išbandyti kalvio įrankius.

Tik svarbiausia yra neužsirauti ant piktos kontrolierės

Bet jei jau pavyko jos išvengti, tai tikrai verta peržiūrėti istorinius žemėlapius ir fotografijas, kurių muziejus turi virš 8000 vienetų. Ypač verta dėl to, kad miestas atstato istorinę teisybę ir šiuo metu aktyviai grąžina tramvajų į miesto gatves. Daug kas šiuo objektu abejoja, daug kas dėl gausybės darbų gatvėse ir didžiulių kamščių mieste piktinasi, bet projektas juda ir miestas netrukus įgaus naują veidą. O koks jis buvo iki 1965 m. tegalime pamatyti senose, bet žaviose nuotraukose.

***

2016.10.02
Ne tik Kopenhaga gali pasigirti turėdama undinėlės statulą. Nuo pernai metų žemutinėje Liuksemburgo miesto dalyje, šalia Alzetės upės, priešais Neumunster vienuolyną, taip pat prisėdo undinėlė, dar vadinama Melusina vardu.
Pasak legendos Melusina buvo pasiutiškai graži moteris, ištekėjusi už pirmojo Liuksemburgo didiko Siegfried’o. Pasakojama, kad jis ją pirmą kartą sutiko šalia upės Alzetės ir priblokštas jos grožiu iškart pasiūlė jai savo širdį ir karūną. Melusina sutiko su sąlyga, kad kiekviena šeštadienį jai jis leis būti vienai kambaryje. Jis neprieštaravo. Pora gyveno ilgai ir laimingai, susilaukė palikuonių. Tačiau… kartą, šeštadienį eidamas pro jos kambarį Siegfried išgirdo triukšmą jos kambaryje ir nusprendė pažiūrėti pro rakto skylutę. Tada paaiškėjo, kad ji nuoga maudosi vonioje, o vietoj kojų pas ją žuvies uodega. Legenda pasakoja, kad tada su klyksmu prasivėrė žemė ir ją įtraukė amžiams. Iki šiol, kas septynerius metus šalia esančioje uoloje Bock girdimas užstrigusios Melusinos širdį veriantis šauksmas…

***

2016.10.01
Kaip tikri studentai, pasinaudojome paskutiniu savaitgaliu pamatyti Esch sur Alzette mieste esančią “5-osios tarptautinės sociopolitinių plakatų bienalės” ekspoziciją. Musolinio stiliaus Musée National de la Resistance pastate, tarp nuolatinės parodos buvo demonstruojami 70 plakatų iš viso pasaulio. Temos aštrios, grafiniai vaizdai minimalistiniai ir taiklūs, o turinys įvairiausias [tolerancija, rasizmas, lygybė, smurtas, politinė įtaka, kariniai įsiveržimai ir pan]. O smagiausia, kad tituliniu plakatu pasirinktas lietuvio Lino Spurgos darbas [matomas pirmoje fotografijoje. jo darbas ir paskutinėje fotografijoje].

***

2016.09.29
Grand teatre ir vėl modernus, šiuolaikinis judesio menas. Smagu gauti tokias progas, kaip ši – Michele Anne de Mey, Jaco van Dormael ir kolektyvas Kiss & Cry su puikiu darbu “Cold Blood“. Pirštų teatro, technologijų, kino, muzikos, pasakojimo meno istorija, kuri tarsi sapnas įtraukia ir nepaleidžia. Taip nepaleidžia, kad išgaruoji ir viską stebi tarsi ne savo kūnu, tarsi per atstumą, taip tikrai, kad išties imi save matyti iš šono…
Super kokybiškas reginys, kai viskas vyksta čia ir dabar. Ir tai ne tik netrukdo, bet net dar labiau nustumia nuo realybės. 10 balų, jei kas klaustų :]

Būtų puiku pamatyti ir kitas dalis…

***

2016.09.11
Rugsėjo 9-11 dienomis Kauno Europos kultūros sostinės 2022 (KEKS) komanda kvietė miestiečius į gyvą susitikimą Prezidentūros kiemelyje Kaune. Buvo ir Ryčio Zemkausko vedama atvira diskusija „ką turi padaryti Kaunas, kad taptų kultūros sostine?“, buvo pristatoma ir Kaunas2022 programa, teikiami klausimynai kauniečiams ir miesto svečiams, buvo vaišinamasi restorano ieti specialiai šiai progai sukurtu keksu ir šiaip daug bendraujama. Buvo gera grįžti į savo veiklos lauką.

***

2016.09.10
Netoli nuo namų įsitaisęs Žaliakalnio turgus – vienas seniausių Kauno turgų. Turgus, į kurį apsipirkti man ir Alwydai tapo kassavaitiniu įvykiu ir kuris nutrūko išvykus į Liuksemburgą. Ir keista, bet ėjimo iki turgaus savaitgalį, vos spėjant prieš nukraustant prekes [mes miegaliai…], mudu abudu pasiilgstam. Nėra taip, kad pasiilgstam bendravimo, pasiilgstam kažkokių ypatingų prekeivių ar prekių, bet pats procesas visada buvo smagus ir jaukus. Ir štai paaiškėjo, kad šiame turguje tarpukariu vyko teatro ir cirko pasirodymai. Ta proga čia, po 80  metų petraukos, vėl šalia prekystalių šeimininkavo aktoriai, šokėjai, cirko artistai, poetai ir akrobatai. Buvo keista, bet ir smagu matyti tokį virsmą :]

***

2016.09.07
šiek tiek gatvės meno ir Nykoko Kauno…

***

2016.08.21
Šuberfojeris yra vienas toks keisčiausių įvykių Liuksemburgo mieste, kad kaskart knieti eiti ir fotografuoti. Ir ironizuoti. Kad ir vaikams bei jaunimui ‘skirtą’ dizainą :]