Prisiminti Liuksemburgą [nr 337]

By skrandis, 2018/10/04

Liuksemburgas mums tapo sava šalimi, antrais namais, ryškiu dalyviu mūsų atmintyje. Septyneri metai, daug patirties ir suvokimo, daug nuotykių ir kasdienybės. Ir vienos iš mūsų dukrų – Medeinos – gimtinė. Dukros, kuri ten praleido pirmuosius 3 savo metus ir po grįžimo mums į Kauną nė karto ten nebuvo. Norėjom ne tik patys apsilankyti, brolio šeimą aplankyti, bet ir patikrinti, kas liko Medeinos atmintyje….

O liko labai mažai. Beveik nieko. Kelios detalės, kurios lyg ir leido pajusti, kad visgi kažkas atmintyje yra. Buvo keista ir kažkiek liūdna, bet 3 metai tėra trys vaikiški metai ir atmintis toje galvelėje veikia visai kitaip. Tuo tarpu mūsų atmintis tokia, kad mes šioje šalyje jaučiamės laisvai ir beveik kaip namie.

Ar tai būtų miestas, kurį esame išvaikščioję skersai išilgai, ar tai būtų vynuogynai, kurie mums visada tokie pat nauji ir stebinantys, kad ir kiek kartų vaikščiotume po juos.

Apsilankėme ir tradiciniuose takuose po Liuksemburgo gamtą. Beauforto keliu jau ėjome, tas olas jau fotkinome, bet visad gera pasibastyti ir pasigrožėti Lietuvai nebūdinga aplinka.

Vynas pas Simą ir Jurgą, mūsų erškėtuogių gatvė ir namas, kuriame jautėmės puikiai, žaidimo aikštelė, kurios nesugebėjo įrengti beveik du metus :]

Arba 100 km ir nuostabi Belgijos aukštapelė Hautes Fagnes, kurioje galėčiau lankytis kas mėnesį ar net dažniau.

Aplankiau ir saviškius “Baltus“, kurie tradiciškai piktai ir energingai mušasi aikštelėse vardan garbės. Ir vėl skina pergales po sunkaus ir beviltiško pernai metų sezono.

Kol Alwyda lankė savo koleges, aš pasibrausinau po meno galerijas, apžiūrėjau miesto centrą, pasivažinėjau naujuoju tram’u.

Atidavėme duoklę ir Kaunas2022 partneriui Esch2022. Sužiūrėjome naujus ir senus gatvės meno kūrinius, pasibastėme po drėgną miesto centrą ir nuvykome iki naujo priemiesčio Belval.

O čia naujoji modernioji architektūra vis draugiškiau ir dailiau žiūrisi su senosios plieno liejyklos industrija. Naujai atidaryta skaitykla-biblioteka šio priemiesčio vertę pakėlė dar aukščiau. Baltu pavydu [dėl tokio urbanistinio projekto gražumo] pasikutenome smegenus ir galų gale patarukėme atgal į Liuksemburgą.

Čia ir vėl muziejai, parodos, galerijos – Art Deco meno istorijos muziejuje…

Philip Markiewicz galerijoje Casino…

ir galų gale Susumu Shingu MUDAMe.

What do you think?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *