Žemaičių sostinė Telšė [nr 344]
Laikas! Atėjo laikas judintis ir vėl imtis neramių savaitgalių. Atėjo laikas temptis vaikus kartu, turėti šiek tiek vargelio, bet susikurti šeimą tokią, kuri mėgtų keliauti, kuriai būtų smagu keliauti, kuriai patiktų keliauti, kuriai būtų lengva ir paprasta judėti. Tiesą sakant, gimus Gabijai buvome pametę ritmą, šiek tiek atpratę ir užsisėdėję, tad reikėjo įjungti valią ir nusiteikti stirpiau. Tai ir padarėm – nusitaikėm į miestelį vardu Telšė, pagriebėm kambarį kelioms naktims ir patraukėme link Žemaitijos.
Pirmas sustojimas – Aukštagirės apžvalgos bokštas.
Toliau – nuostabi Medvėgalio piliakalnių draugė. Tiesą sakant, čia lankomės tik antrą kartą, bet vieta verta nuolatinių vizitų. Tas piliakalnių masiškumas ir supanti erdvė, atsiveriantys toliai ir istorijos svoris kartais priverčia net pagalvoti, kad vieta įspūdingesnė už Kernavę. Ji tokia… žemaitiška.
Na ir štai mes Telšiuose. Esu buvęs čia berods tik kartą, bet labai seniai. Galima būtų sakyti, kad niekad ir nebuvau. Trys mano merginos čia tikrai nebuvo, tad mums visiems ši Žemaitijos sostinė – naujiena. Ir atradimas. Žavus senamiestis, dailūs pasivaikščiojimo takai aplink Masčio ežerą, daug jaukių skulptūrų, meno ir istorijos objektų, šiek tiek modernizmo ir kolūkinio baroko. Tikrai yra ką pamatyti, kur nueiti ir ką apžiūrėti.
Kitos dienos pradžią padarome Žemaitijos kaimo ekspozicijoje – mažoje Rumšiškių etnografijos muziejaus versijoje. Nedidukas, jaukus ir tinkamas su mažais vaikais – yra įdomių gyvulių, nereikia daug vaikščioti, muziejaus darbuotojai sudaro galimybes pameistrauti.
Kitas muziejus – Žemaičių muziejus Alka. Dalis ekspozicijos sutvarkyta labai dailiai ir šiuolaikiškai, bet ir tose „senovinėse“ ekspozicijose yra ką pamatyti, pasidomėti ir pasigrožėti. Gal kiek tik keistas tas gyvūnų iškamšų skyrius, bet….
Trumpam, kol mašinoje saldžiai miega abi merginos, ištaikom progą nuvažiuoti iki Varnių. Kol vienas budi mašinoje, kitas trumpai paslampinėja po miestelį. Ilgai neužtrunkam ir pajudam atgal į Telšius.
Čia dar būtina pamatyti vieną iš retų kubizmo architektūros pavyzdžių Lietuvoje – Telšių Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvę. Gaila, kad vidun patekti nepavyko, bet iš išorės šis pastatas labai dailus. Netrukus grįžtame į Telšių centrą ir dar gerokai pasibastom.
Kita diena ir judame namo. Pakeliui daug kas neveikia, daug kas netinka, tad pasirenkame Kelmės krašto muziejų ir tiesų kelią namo.
What do you think?