Tarp Vilniaus ir Kauno [nr 373]
Kartais [o gal dažniausiai] atrodo, kad 100 km tarp Vilniaus ir Kauno yra labai daug. Kartais [ypač kai pabandoma įveikti tuos km] tas atstumas pasidaro juokingai mažas. Ypač kai susigalvoji tikslą. Kad ir susitikti su Giedriumi ir Asta [ir su Smilte bei Aidu]. Ir jei sugalvoji tai padaryti kokioje nors įdomesnėje vietoje, tas atstumas tik pist ir ištirpsta.
Čiobiškis – nedidelis kaimukas, turintis garsų tarpukarinį tiltą, klasicistinę Čiobiškio Šv. Jono krikštytojo bažnyčią, jaukiai sutvarkytą Musės ir Neries santakos paplūdimį, apleistą malūną ir kultūros rūmus, jaukius namukus ir tuščias gatveles.
Netoli yra garsus keltas per Nerį, Čiobiškių arba Padalių kelto vardu. Srovės varomas lyninis keltas neturi nei motorų, nei irklų. Tokiu principu veikiantis keltas yra vienintelis toks Lietuvoje.
Prieš išsiskirstydami savais kelias, su Giedriumi ir Asta dar nesprendėme sustoti Žasliuose. Tarp trijų ežerų įsitaisęs miestelis kartais vadinamas Mažaisiais Trakais. Istoriniuose šaltiniuose Žasliai pirmą kartą paminėti 1457 m. Miestelis, kaip ir dauguma iki sovietinės okupacijos, buvo pilnas skirtingų tautybių žmonių, tad vaikštant po Žaslius nesunku pajausti, jog kažkada šis miestelis klestėjo ir buvo labai gyvybingas. Centrinė aikštė [beje, joje buvo filmuojama serialo „Tadas Blinda“ scena], Šv. Jurgio bažnyčia, šventoriuje esanti koplyčia, keletas gatvelių su leisgyviais pastatais vis dar atspindi tarpukario klestėjimą, kuris gal kada nors sugrįš…
Na štai, atsisveikinam ir judam į savo namus, esančius 100 km atstume.
What do you think?