Tarnyba KASPe, kelių metų pandemija, pasibarstymas savais reikalais išblaškė Savų chebrą ir ilgesniam laikui pametė tradicinius susibėgimus link Kapčiamiesčio ar Liuksemburgo. Tačiau poreikis niekur nedingo. Dingo tik progos arba pasiryžimas rasti laiko. Po ilgos pertraukos pavyko ir vėl. Ir vėl Kapčiamiestis, ir vėl žygis, ir vėl baidarės ir vėl smagiai. Lyg ir nieko TOKIO, bet išties smegenis pravalančiai ir įkvėpiančiai. Reikia tik daryti, bandyti ir vėl gal pavyks susibėgti visiems , dar smagiau, dar gausiau, dar ilgiau ir dažniau.
O šį kartą kaip visada – arti 10 km pėstute.
Dar apie 7 km plaukte
ir dar keli kilometrai pėstute
o tada pirtis, šašlai, bendravimas ir kietas miegas.
O ryte po tradicinių pusryčių – namo. Kaip visada, užsukant į Balbieriškio apžvalgos aikštelę.
What do you think?