Sudarinėjant Kaunas2022 komandą iš galinčių ir norinčių vykti į Novi Sad 2022 atidarymą aš nedelsiau ir pasisiūliau. Rizikų nusimatė daug [artėjantis mūsų pačių Kaunas2022 atidarymas, vaikščiojantys virusai ir omikronai, stringantys darbai ar pan], bet nepabandyti irgi atrodė ne pats teisingiausias sprendimas. Juolab, kad dar nė viename Europos kultūros sostinės atidaryme neteko dalyvauti. Ir buvo panašu, kad Kaunas2022 atidaryme irgi nepavyks sudalyvauti….
Tad štai sėdžiu aš ir komanda oro uoste ir ruošiu pamokas, kad tik daugiau laiko liktų įdomumams ir patirčiai kaupti.
Du skrydžiai, tad laiko darbams išties atsiranda. Ir vaizdams.
Serbija pasitinka balta, apsnigta ir šalta. Labai keista, kai suvoki kad į Pietų pusę skrista 2000 km, o temperatūra net gal šaltesnė nei Lietuvoje. Bet susitaikai ir mėgaujies aplinka.
Pirmiausiai skaniai pavalgome restoranėlyje, tada pasivaikštome, pabandydami rasti kokių nors ženklų, kad jau jau toj bus atidaryti gražieji kultūriniai metai. Ženklų yra, bet jausmas toks neužtikrintas. Sudalyvaujame Kauno fotografijos galerijos ir vietinės galerijos Studio M parodos “Ramune Pigagaite “People of my city” atidaryme. Pažiūrime generalinę repeticiją. Ir einame ilsėtis – diena gavosi ilga ir gan varginanti.
Nauja diena skirta miesto pažinimui. O miestas turi kuom pasigirti – modernizmas, art deco, Vauban fortifikacijos ir dar šio bei to. Pajudame ir panaršome.
Na o vakare atidarymas. Oficialus parodoje, viešas gatvėje ir su bilietais klubuose.
Parodoje pamatome daug politinių demonstracijų prieš televizijas, atidaryme gauname kolbeles rakės ir stebime išeinančius iš atidarymo renginio nesupratusius gyventojus, o koncertuose susiduriame su bilietavimu ir rūkymu salėje.
Nebuvo labai gero įspūdžio. Bet atėjo nusiraminimas – mes padarysime tikrai geriau.
Tad varom namo.
What do you think?