Iš namų pabėgę 16-mečiai [nr 404]
Gegužės 13 diena. Jau 16-ą kartą. Ir mes vėl sprunkame nuo visų būti dviese tik sau ir vienas kitam. Vilnius – gera vieta pasprukti nuo kasdienybės, pamatyti naujas parodas, prisiminti studentavimo metais išvaikščiotas vietas, pajusti kitokio miesto ritmą.
Apsistojame šį kartą ne pas puikiuosius „The Joseph“, o „Šekspyras boutique“. Kad pabandytume kažką kitaip. Nebuvo geriau, bet naują vietą išbandėm.
Šalia – Užupio respublika. Tad ramiai ir smalsiai pajudam link šio rajono ir plačiai jį išvaikštom. Besikeičiantis Užupis, kuris dažnai įvardinamas kaip Monmartras, nekvepia ypatingu kūrybiškumu, vystomas chaotiškai, kartais labai grubiai, bet vietomis vis dar išlaiko savotišką aurą.
Pavalgome Paupio turguje, pasidairome po naujai apgyvendintą Paupio rajonėlį. Ir per miesto centrą pasiekiame Lukiškių kalėjimą. Vestuvių metinių proga mes užsisakėme ekskursiją po kalėjimą :]
Penktadienis skirtas parodoms ir kultūrai. Nuvykstame į fantatsiškai gerą Istorijų muziejaus parodą „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“. Geresnės dovanos nuo Vilniaus miesto Kaunui, Europos kultūros sostinei, tikrai negalėjo būti. Ir dar tokiems žaliakalniškiams, kaip mudu. Atrasti fotografijose tokį tarpukario Kauną, kuris ne apie modernizmą ir „paradines“ vietas, o apie Turžėnų gatvę, šlaitus prie Brazilkos ir Argentinkos, yra didelis malonumas ir džiugesys. O ir istorija apie Antaną Ingelevičių stebina, praplėčia supratimą ir kartu sudomina, ar jo šeimos herbas nėra kažkuom susijęs su mano…
Parodos pabaigai – „Bionics“ audiovizualinė instaliacija „uni.code“.
Trumpai palieku Alwydą ir nueinu į susitikimą su UNESCO Lietuvoje atstovybės darbuotojom. Apie Kauną ir Vilnių, apie Dizaino ir Litertatūros miestų tinklus.
Nupėdiname iki MO muziejaus. Ten dvi parodos – Andrew Miksio fotografijos iš jau 20 metų Lietuvos romų gyvenimą fiksuojančio projekto „BAXT!“ ir specialiai Kaunas2022 suplanuota paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“. Pastaroji gal kiek ir nuvilia. Tikrai galima giliau, aštriau, įdomiau, nes praeita paviršiais, tradiciniais kelias… O gal tiesiog mes per daug šiuose miestuose buvome/esame, kad kas mus nustebintų ar sudomintų…
Užeiname į Vilniaus rotušę, kur tradiciškai Spaudos fotografijos paroda. Keletas matytų personažų, keletas gerai žinomų fotografų ir tradicinės temos….
Ką gi, pabėgimas baigėsi, jaunavedžiai turi grįžti į kasdienybę ir užsidirbtą šeimą :]
Važiuojame namo, kur laukia dvi fainos mergičkos, pailsėjusios nuo tėvų taip pat, kaip tėvai nuo jų ;]
What do you think?