Taip jau nutiko, kad į MJR išvyko tik pusė šeimos. Medeina kapanojosi iš kovido, o aš likau jos prižiūrėti. Tuo tarpu Alwyda su Gabija nulėkė mėgautis geriausiu Lietuvos festivaliu. Visgi kovidui praėjus, mes nutarėme sekmadienį nušokti iki Ukmergės pasitikti savo antros šeimos pusės. Kaip nusprendėm, taip ir padarėm.
Pasivaikščioję po Ukmergę, pavalgę smagiame bare „Aš būsiu čia“, nušokome iki Vaitkuškio dvaro t. y. iki to, kas iš jo liko. Vartai buvo uždaryti, bet dvaro teritorijoje mus pastebėjęs žmogus pasikvietė apsidairyti. Pasirodo, tai buvo dvaro savininkas. Įsileido ir į bokšto vidų, papasakojo istorijų ir viską aprodė. Gavosi netikėtai fainas užklydimas.
What do you think?