Norgų Oslas [nr 413]

By skrandis, 2022/10/03

2022-ieji metai labai skandinaviški. Neaplankytų sostinių sąraše teliko Stokholmas, kurį būtinai aplankysime artimiausiais metais. Šį kartą apsiimame susipažinti su norvegais, pas kuriuos apskritai nesame buvę. Pažintį pradedame nuo Oslo – jaukaus, žmogiško ir įvairaus miesto.

Norvegijos sostinė ilgą laiką buvo už Skandinavijos „elitinių“ sostinių ribos, tačiau pastaraisiais metais akivaizdžiai susirūpinta reputacija – įgyvendinti ambicingi architektūriniai projektai, tokie kaip Oslo operos rūmai ir „Barcode“, ir perkuriami buvę apleisti rajonai palei krantinę ir Akerselvos upę. Mieste kilo nauja inovacijų ir kūrybiškumo banga, kuri daugelį apsilankiusių prieš 10 metų labai nustebintų.

2022 09 29
Atjudame anksti. Paliekame daiktus viešbutyje-bendrabutyje ir pajudame naršyti Oslą.

Praeiname pro „Freia“ gamyklą, kuri veikia visu pajėgumu jau daugel metų. „Freia“ yra svarbi kiekvieno norvego vaikystės dalis ir yra ne tik vienas žinomiausių Norvegijos šokolado gaminių, bet ir vienas žinomiausių prekės ženklų apskritai. Įkurtas 1889 m., šis fabrikas yra seniausias Norvegijos šokolado fabrikas.

Einame pro studentišką „Mathallen Oslo“, kuriame be švietimo įstaigų pilna barų ir visokio veiksmo, iš dalies primenančio Liuksemburgo Clausen barų kvartalą. Mūsų tikslas – Telthusbakken ir Damstredet gatvės. Tai ramios gatvelės, kuriose stovi nedideli mediniai namai, kuriems apie 200 metų. Jie gerai prižiūrimi, nudažyti įvairiomis spalvomis ir su gražiais sodais. Šalia Telthusbakken nuo 1915 m. veikia bendruomeniniai sodai „Egebergløkka parsellhage“.

Judame iki geležinkelio stoties, kurią supa šiuolaikinis stiklo ir mūro rajonas „Barcode“. Rajonas pastatytas norvegų architektų „Dark“ ir „A-Lab“ kartu su Nyderlanduose įsikūrusia architektūros ir urbanistinio projektavimo įmone „MVRVD“ . Pirminiame konkurso etape jie laimėjo dėl to, kad nepateikė galutinio sprendimo, o veikiau įdavė pastatų projektavimo taisyklių rinkinį. Jis apėmė visą krantinę – uostą, sandėlius, laivų statyklą ir greitkelį. 200 000 kvadratinių metrų plotas buvo skirtas „Barcode“ – šis rajonas buvo sumanytas kaip vientisas tūris, kertamas vieno bulvaro. Plotis ir aukštis skiriasi, kiekvieno pastato tūriui būdingas individualus skulptūrinis dizainas, jam naudojamos skirtingos medžiagos, jis turi unikalų fasadą – taip buvo siekiama, kad kiekvienas pastatas atrodytų skirtingai. 2016 m. baigtame statyti „Barcode“ yra apie 400 būstų ir 10 000 darbo vietų. Architektūra gamtai atiduoda 50 proc. žaliųjų stogų.

Vėsus oras išsiurbia energiją. Laikas pailsėti :]

Šalia – Munch muziejus ir Oslo operos teatras. Pastarąjį suprojektavo visame pasaulyje žinoma kompanija „Snøhetta“, o pastatytas [2008 m.] jis tapo ne tik Oslo gyventojų mėgstamu simboliu, bet ir pasauliniu viešosios erdvės pavyzdžiu. Iškart akivaizdu, kad pastato architektūra buvo sukurta atsižvelgiant į konkrečią vietą – ant kranto, ant kampuotos ir nuožulnios krantinės. Tarsi kranto tęsinys, tarsi ledo luitas, užneštas ant kranto. 

Užeiname į šalią esantį dar vieną šviežią pastatą – „Deichman“ biblioteką. Ši biblioteka – tarsi šiek tiek mažesnė Kopenhagos bibliotekos versija, bet vis tiek labai faina ir unikali. Naujoji biblioteka nuo pat atsiradimo sukėlė diskusijų, ar ne per aštrus dizainas, bet matant galutinį bendrą kontekstą įvertinti teigiamai nesunku. Pastatas, imituojantis vieną ant kitos sukrautas knygas, tinka prie gretimos architektūros ikonos Operos, bet ir nepaskęsta jos įtakoje. Gaila, kad dingo keletas foto ir negaliu parodyti, kaip smagiai žiūrisi vidus, bet tam galima pasitelkti ir guglę  :]

Turime laiko, todėl nusprendžiame aplankyti kiek tolėliau esantį Henie Onstad meno centrą. Autobusu pasiekę modernaus ir šiuolaikinio meno muziejų Høvikoddeno pusiasalyje, pirmiausiai apžiūrime lauko ekspoziciją. Viduje – nuo 1968 m. veikiančio meno centro įkūrėjų ir kolekcininkų Sonjos Henie ir Nielso Onstado meno kūrinių kolekcija [4000 kūrinių, įskaitant Picasso, Matisse, Beuys, Christ, Mačiūną ir Yoko Ono] ir naujos, keičiamos parodos. Radome spalvingąją Niki de Saint Phalle ekspoziciją, apimančią ir jos ankstyvąją kūrybą, taip pat keletą Yayoi Kusama darbų [moliūgo skulptūrą ir instaliaciją „Hymn of Life“].

Vakarop grįžom į centrą. Pasivaikščiojom krantine, pavalgėm ir vakaro tamsoj apžiūrėjom tvirtovę „Akershus Festning“.

2022 09 30

Ryte nupėdiname iki Rodeløkka rajono, kuris keistai apsuptas modernesnių pastatų, gamyklų, bet pats labai jaukus ir simpatiškas. Tarsi žaidimo aikštelė Oslo širdyje – su mažais namukais ir gražiais sodais. Vaikščiojant siauromis gatvelėmis galima pamesti pojūtį esant mieste, bet ir maloniai pailsėti nuo urbanistinės aplinkos ar didesnio miesto tempo. Mažieji nameliai, kurių iš viso apie 140, yra unikalūs ir nudažyti skirtingomis spalvomis. Baltos tvoros ir sodai, vingiuotos siauros gatvelės kuria hipsteriškai prabangaus, ramaus ir šeimyniško rajono įvaizdį. Ne visada jis toks buvo – Rodeløkka buvo pastatyta 1860–1880 m., kai ši vietovė buvo visai šalia Oslo, arba, kaip tada buvo vadinama, Kristianijos, miesto ribų. Kai valdžia priėmė naują įstatymą, pagal kurį visi nauji pastatai turėjo būti statomi iš akmens arba plytų, šiam kvartalui jis nebuvo taikomas. Tai pritraukė žmones iš kaimo, kurie pasinaudojo galimybe statyti pigius medinius namus ir dirbti pramonės revoliucijos metu besikuriančiuose fabrikuose. Nemažai vyrų buvo įgudę dailidės ir, išardę savo namus, juos atstatydavo šalia Oslo. Daugelis naujakurių taip pat ūkininkavo, todėl iki šiol galima rasti tvartų ar kitų ūkinių pastatų.

Sėdame į tramvajų ir atvykstame iki Aker brygge keltų stoties. Persikeliame į Bygdøy pusiasalį, kuriame, be kelių muziejų, gausybė prabangių baltų medinių vilų.

Čia mūsų tikslas – „Norsk Folkemuseum“. Puikus muziejus susipažinti su vietos kultūra ir tradicijomis. Muziejuje šiuolaikiškai ir smagiai eksponuojama liaudies meno ir kostiumų kolekcija, atskleidžianti šimtmečius gyvuojančias tradicijas ir folklorą. Šalia didžiausia teritorija su etno namais ir pastatais, atvaizduojančiais įvairias Norvegijos vietoves ir laikotarpius. Tarp jų čia stovi ir įspūdinga 1200 m. bažnyčia.

Prapėdiname pro atnaujinamą Vikingų laivo muziejų ir užeiname į „Frammuseet“. Šis muziejus pasakoja Norvegijos ašigalių tyrinėjimų istoriją. „Framo“ muziejus buvo iškilmingai atidarytas 1936 m. Jame pagerbti ir trys didieji Norvegijos ašigalių tyrinėtojai Fridtjof Nansen, Otto Sverdrup ir Roald Amundsen. Muziejuje daugiausia dėmesio skiriama originaliam tyrinėjimo laivui „Fram“. Originalus interjeras išlikęs ir galima įeiti į laivo vidų ir jį apžiūrėti.

Keltu grįžtame atgal į miesto centrą. Aptinkame „Untuned Bell“ [aut. A.K.Dolven]. Šis 1,4 tonos sveriantis varpas (1949 m.) buvo nuimtas nuo Oslo rotušės varpinės bokšto, nes nebederėjo su kitais 48 varpais. Menininkas rado varpą gulintį tyliai ant žemės ir suteikė jam antrą šansą – koja paspaudus „Cry Baby“ pedalą galima įjungti nesuderintąjį varpą ir leisti jam atsigroti prieš „teisinguosius“.

Šalia uosto yra Oslo rotušė, atidaryta 1950 m. Ji atvira visiems, bet mes nepataikom ateiti tinkamu [darbo] metu, tad vizitą nusikeliam kitai dienai. Apiename, pasigrožime, pasibaisime ir judame toliau.

Geras dalykas Osle, kaip ir kai kuriose kitose kultūringose valstybėse, – muziejai dirba ilgus vakarus iki 20 val. ar dar ilgiau. Mes nusitaikome į Nacionalinį muziejų, kurio atidarymas iš 2020 metų dėl pandemijos buvo perkeltas į 2022 m. 2013 m. suplanuotame pastate yra maždaug 10 000 kvadratinių metrų ekspozicinio ploto, kuris yra dalis bendro 56 000 kvadratinių metrų ploto. Tai didžiausias tokio pobūdžio muziejus Skandinavijoje. Eksponuojama 5000 kūrinių [ir tai yra dvigubai daugiau nei pavykdavo iki tol]. 2003 m. įkurto Oslo nacionalinio muziejaus kolekciją sudaro apie 400 000 eksponatų.

Pirmame aukšte randame ekspoziciją, kurioje rodomi dizaino ir amatų dirbiniai nuo senovės iki šių dienų. Dizaino terminas apima daug platesnį, nei mūsuose įprasta, lauką – tapyba, skulptūra ir architektūra taip pat yra dizaino objektai. Eksponatai – nuo romėnų imperatorių biustų ar beveik tūkstančio metų senumo gobeleno iki šių laikų mados dizainerių Per Spook. Dizainas, per amžius tarnaujantis socialinei aplinkai, politikai.

Viena pirmo aukšto salių skirta italų dailininkui Piranesi, žinomam dėl graviūrų, vaizduojančių Romą, fantastinius pastatus, svaiginančius laiptus ir griuvėsius. Parodoje ir jo architektūrinių vizijų interpretacijos modernioje abstrakcijų tapyboje, kine ir fotografijoje.

Antrame aukšte galima rasti XVII a. natiurmortų, ankstyviausių Norvegijos peizažų, gobelenų, raižinių ir Edvard Munch „Klyksmą“ [be jokių masinių susibėgimų]. Visko nespėjame apžiūrėti, tad kitą dieną pasinaudojame turimu Oslo pass’u ir pabaigiame apžiūrėti likusias parodas. Apie jas vėliau.

Traukiam link savo viešbučio. Šalia krioklingo Akerselva upelio skulptūros, meno objektai ir studentiški vakarėliai.

2022 10 01

Judame iki Oslo operos pastato. Užsisakėme ekskursiją po pastatą. Jame atrandame ne tik puikią architektūrą, akustiką, bet ir jau matytą Olafur Eliasson šviesos meną.

Pastatas įspūdingas – švediško baltojo granito ir baltojo Carrara’os marmuro [kasyklose esam buvę] stogas tapo viešąja erdve, kur žmonės masiškai vaikščioja ir mėgaujasi Oslo vaizdu. Viduje ąžuolu dengti paviršiai kontrastuoja ir suteikia šilumos. Pastatą sudaro 1100 patalpų, iš kurių didžiausia – pasagos formos 1364 sėdimų vietų žiūrovų salė su ovaliu sietynu iš 5800 rankų darbo kristalų. Fojė – 15 m aukščio langai su vaizdu į mobilias pirteles, kurios visą dieną gausiai naudojamos.

Nupėdiname iki Edvard Munch muziejaus, kuris vos už 100 metrų nuo Oslo operos teatro. 13 aukštų muziejų suprojektavo ispanų architektai „Estudio Herreros“. Muziejuje daugiau kaip 26000 m2 ploto ekspozicinių erdvių, o viršutiniame aukšte įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria miesto panorama. Mums patekti nepavyko – oras buvo neteisingas. Bet kuriuo atveju, ir be apžvalgos aikštelės šiame muziejuje yra ką veikti…

Vaizdas nuo Munch muziejaus. Ir pakeliui link Nacionalinio muziejaus.

Tęsiame Nacionalinio muziejaus parodų apžvalgą. Šalia kitų parodų aptinkame Erik Werenskiold ir Theodor Kittelsen piešinius, kurie sukurti prieš 150 metų norvegiškoms pasakoms iliustruoti. Peter Christen Asbjørnsen ir Jørgen Moe surinktos ir užrašytos šios pasakos buvo perduodamos iš kartos į kartą pagal žodinę tradiciją. Werenskioldo ir Kittelseno piešiniai buvo išspausdinti pirmojoje norvegų vaikams skirtoje iliustruotoje pasakų knygoje, išleistoje 1879-1887 m. Kopenhagoje. Muziejaus kolekcijoje yra beveik 500 pasakų piešinių.

Toliau – paroda „The Pillars“. Meno kūriniai, sukurti novatoriškų tarptautinių menininkų, kurių dauguma iki šiol nebuvo pristatyti Nacionaliniame muziejuje. Keletas į kolekciją įtrauktų menininkų pripažinimą pasiekė labai sunkiai. Dėl to, kad buvo „netinkamos“ lyties, lytinės tapatybės ar kultūrinės kilmės. Kolekcija apima beveik šimtą metų – nuo XX a. trečiojo dešimtmečio iki šių dienų.

Tamsa užklupo ir teko ieškoti vietos vakarienei. Eidami link centro krantinėje ant grindinio užtikom keistą slaptą tekstą.

2022 10 02
Nauja diena, nauji planai. Atvykstame iki Nacionalinio muziejaus padalinio Architektūros muziejaus. Jame dvi Oslo architektūros trienalės parodos. 2022 m. festivalis daugiausia dėmesio skiria bendruomenių architektūrai ir įtraukčiai. Vienoje parodoje pastarųjų 70 metų pavyzdžiai, kaip bendruomenių idėjos formavo architektūrą ir miestų plėtrą, kas buvo įtrauktas, o kas atmestas, kaip miesto plėtrą suvokia ‘queer’ žmonės, feministės ir kitos atstumiamos grupės. Įdomiai pažvelgiama ir į septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose susiformavusį požiūrį į vienišus žmones arba išsiskyrusias šeimas, į utopinius gėjų miestus ir architektūros vizijas, pagal kurias architektūroje būtų labiau atsižvelgiama į moterų poreikius.

Kitoje parodoje švedų meno ir architektūros kolektyvo MYCKET instaliacija „Heaven by MYCKET“, kur remdamasi patirtimi ir queer erdvių bei queer naktinių klubų architektūros tyrimais, grupė sudaro galimybes pakeliauti po MYCKET visatą.

Šalia galerija „Format“. Joje 2017 m. įkurtos grupės „Håndverk+“ paroda. Grupė siekia suburti kūrėjus ir dizainerius ir pasitelkus tradicinius amatus suteikti produkcijai šiuolaikinę išvaizdą. Parodos tikslas transformuoti – atkurti ir pertvarkyti. Transformuoti praeities daiktus, suteikti šiuolaikinę reinterpretaciją. Tam naudojamos pramoninės medžio ir tekstilės atraižos, suvokiamos kaip ištekliai, o ne atliekos.

Kaimyniame name esančioje galerijoje „Fotografiens hus“ dvi parodos – Margarida Paiva  „I Am The Forest“ ir Lune Norbye „Nocturne“.

Nueiname iki Oslo rotušės. Oslo rotušė yra oficiali įstaiga, kurioje dirba administracija ir miesto taryba. Rotušė buvo baigta statyti 1950 m. Iš pirmo žvilgsnio pastatas atrodo kiek sudėtingas. Masyvus, sunkus, vietomis persistengta, iš kitos pusės funkcionalus, elegantiškas, modernus. Iš arčiau ar iš vidaus rotušė yra gerokai kitokia nei iš toliau, kai matomas tik tūris. Šis pastatas – Norvegijos istorijos ir kultūros pasakojimų knyga, kurios iliustracijos ant sienų, skulptūrose ar simboliuose.

Laikas privačiai kolekcijai ir privačiam muziejui – „Astrup Fearnley Museet“. Įsikūręs prie fjordo, populiarus Oslo uosto promenados orientyras pritraukia žmones ne tik į vidų, bet ir į savo aplinką – į Tjuvholmeno skulptūrų parką. Muziejų sudaro du atskiri pastatai, keistai nesujungti tarpusavyje. Pagrindiniame pastate nuolat keičiamos parodos, o antrajame eksponuojama įspūdinga ir turtinga Astrup Fearnley kolekcija. Čia netikėtai radome puikią lietuvio Igno Krungleviciaus instliaciją „Possessor“.

Kažkiek abejojome, bet radę laiko ir pamatę, kad galime tam skirti savo kojas, nupėdinome iki Vigelandsparken [parko pavadinimas nėra oficialus, o labiau skirtas turistams ir jų sukurtas]. Buvome gan skeptiškai nusiteikę, bet parke abejones greitai atidėjome į šoną. Keistas, kreizi ir kažkiek juokingas parkas padarė ryškų įspūdį. Frognerparken parke įsitaisiusi Norvegijos skulptoriaus Gustav Vigeland darbų ekspozicija po atviru dangumi apima 212 šio autoriaus granito ir bronzos kūrinių [sukurtų 1924–1943 m.]. Kūryboje – susipykę įsimylėjėliai, ramios pagyvenusių žmonių poros, klykiantys kūdikiai ir paniekos kupini elgetos. Teigiama, jog skulptūrų instaliacija yra didžiausias pasaulyje vieno menininko sukurtas skulptūrų parkas.

Grįžtame atgal į Oslo promenadą palydėti dienos ir atsisveikinti su Oslu. Ramus ir fainas oras nuteikia maloniai. Dar viena Skandinavijos sostinė pažinta ir pačiupinėta. Dar daugiau kultūros pamatyta ir susipažinta. Kelionės atpalaiduoja ir suteikia naujos energijos. Lieka Stokholmas. Ir ne tik. Keliausime…

2022 10 02
Skrydis namo prasideda anksti ryte…