Dizaino sostinė Valensija [nr 417]
Programa „Kaunas 2022“ beveik baigta. Vyšnia ant puikaus torto – vizitas į 2022 m. pasaulio dizaino sostinę Valensiją. Apžiūrėta programa, susidarytas planas, susiderinta papildoma kompanija ir judam.
2022 11 28
Skrydis vėlyvas, tad atvykstame į Valensiją vakare. Kol patenkame į apartamentus, kol susivokiame, kur eiti pavalgyti, diena ir baigiasi. Deja, čia pasimato, kad Alwyda susirgo. Ir serga visą vizitą, derindamasi tarp priverstinio poilsio, vaistų dozių, nuotolinio darbo ir noro mėgautis Valensijos miestu….
2022 11 29
Judame po miestą ir bandome suprasti mastelį, stilių ir išskirtinumą. Patogiausia tai padaryti nuo Valensijos katedros bokšto. Miestas atrodo jaukus, žmogiško mastelio ir įveikiamas kojomis. Šalia apvalioji aikštė Placa Redona, siauriausias namas pasaulyje La Finca, ypatingi šilko pirklių rūmai, centrinis turgus [deja, vakare uždarytas], šiek tiek modernizmo ir šiaip graži, kiek didinga architektrūra.
Praeiname pro naująjį dizaino paviljoną Agora. Čia vakarais nusimato Pasaulio dizaino sostinės renginiai.
Kol jie bus, apsilankome modernistiniame „Ateneo Mercantil de Valencia“, kur aptinkame A. Warhol parodą. Malonus netikėtumas, nes parodoje gausybė darbų, mažiau matytų ir prištampuotų po visą pasaulį.
Vakare Agoroje nieko neįvyksta. Pagal programą numatytas veiksmas atšauktas, niekur neinformuojant. Ką gi, šalia nuostabi Šiaurinė stotis. Nueiname pažiūrėti į art deco šedevrą.
Na o vakare, kol Pijus paruošia sangrijos ir užkandukų, mes sukrentame į kompus padaryti savo darbų.
2022 11 30
Parku „Jardi del Turia“, kuris įsitaisęs nukreiptoje kiton kryptin ir nusausintoje Turia upės vagoje, pasiekiame išskirtinai valensijietišką muziejų „Fallero“, kuriame galima susipažinti su Fallas festivaliu. Festivalio metu masiškai deginamos „ninots“ (karikatūrinės skulptūros), tik išsaugoma „geriausia“. Primityvių skulptūrų kolekcija renkama nuo 1934 m. išsaugant visus geriausius kiekvienų metų kūrinius. Keistas reikalas, bet turbūt vertas dėmesio.
Šalia muziejaus – „Ciudad de las Artes y las Ciencias“. Menų ir mokslų miestas – svarbiausias šiuolaikinis turistinis objektas Valensijos mieste, įsikūręs buvusios Turia upės vagoje. Santiago Calatrava ir Félix Candela projektas pradėtas 1996 m., o pabaigtas atidarius L’Àgora 2009 metais. Beje, trims statiniams buvo numatyta 300 mln. eurų, tačiau biudžetas viršytas trigubai. Kompleksą sudaro: „L’Hemisfèric“ [IMAX kino teatras, planetariumas], „Museo de las Ciencias Príncipe Felipe“ [nuobodus interaktyvus 40 000 m2 ploto mokslo muziejus], „L’Umbracle“ [parkas su šiuolaikiniais menais, pastatytas virš automobilių stovėjimo aikštelės], „L’Oceanogràfic“ [okeanografinis parkas po atviru dangumi], „Palau de les Arts Reina Sofía“ [operos teatras ir scenos menų centras], Montoliveto tiltas ir baltasis lynų tiltas „Assut de l’Or“. Per vidurį paskutinis pastatytas pastatas „L’Agora“ [dengta aikštė, kurioje vyksta koncertai ir sporto renginiai].
Mokslo muziejus gigantiškas ir labai įvairus, bet pasirodė gan nuobodus. Iki Linz mokslo muziejaus „Ars Electronica“ dar nė vienas pamatytas mokslo muziejus niekaip nepriartėjo…
Paleidę Alwydą ilsėtis [ir dirbti], parpėdinome atgal į miesto centrą ir lengvai pasiblaškėm dairydamiesi į gatvės meną. O jo čia gausu.
2022 12 01
Žiemą pradedame Valensijos turguje. O jis įspūdingas. Tiek pasiūla, tiek architektūra, tiek nuotaika.
Atvykstame dizaino. „Centre del Carme CCCC“ kelios įspūdingos parodos. Parodoje „Escenaris d’un Futur Proper“ (Tinkamos ateities scenarijai) pristatoma, kaip atrodys mūsų namų aplinka per ateinančius dešimt metų. Futuristinis, bet ne utopinis dizainas puikus ir išdirbtas.
Mažesnėje salėje – „El pes de l’aigua“ (Vandens svoris), kolektyvinė paroda, kurioje nagrinėjamas klausimas, kaip dėl organizuotų piliečių Valensijoje atsirado tokios ypatingos erdvės kaip „Turio“ ar „El Saler“ parkai.
Visiškas atradimas ir kelionės džiaugsmas – fantastiška menininko ir dizainerio Jaime Hayon darbų retrospektyva, kurioje galima susipažinti su tobula dizaino ir meno, amato ir pramonės sinteze. Tokį įvairiapusį ir kartu unikalų kūrėją išties nelengva susirasti, o pamatyti gyvai – superinė proga.
Netoliese – Šiuolaikinio meno institutas [IVAM]. Iš gausybės parodų į akis labiausiai krito Carmen Calvo iš išmestų daiktų sukonstruotas asmeninis pasaulis su sapnais, prisiminimais, troškimais ir baimėmis, taip pat dizaino rėmuose puikiai telpanti Teresa Lanceta tekstilės paroda „Weaving as open source“. Na o kitkas buvo gerai, bet ir nelabai :]
Toliau tyrinėjam miesto dizainą – gatvės meną. Čia jis labai įvairus ir laisvas, gerokai tikresnis nei Kaune kuriamas dekoratyvusis gatvės menas.
2022 12 02
Laikas namo. Skrydis iš Bergamo antroje dienos pusėje, tad skiriam laiko jau matytam ir ne kartą lankytam Bergamo viršutiniam miestui. Vėsoka, pilka, bet vis tiek gražu ir faina. Žinojimas, kad netrukus reikės traukti į oro uostą, labai atsiplaiduoti neleidžia, bet laiką praleidžiam jaukiai ir smagiai – dairydamiesi, plepėdami ir suvalgydami labai skanias vietines picas.
What do you think?