„Kaunas 2022“ nesibaigia 2022 metais. Patirtis, žinios ir kontaktai, tikslai ir norai turi būti tęsiami, todėl mudu ir Kotryna bei Viltė išvykom pasipraktikuoti į vieną geriausių architektūros ir dizaino centrų Europoje – DAC. Alwyda klaidžiojo savais keliais, aplankė daniško dizaino pusę, o mes tryse nusikreipėm į architektūros pusę.
Atvykom labai trumpam – vos vienai dienai / dviem naktims. Bet skrydis artimas, bilietai pigūs, o Danijos sostinė ypatinga.
Iš ryto, kol laukėme paskirto susitikimo, apsilankėme Konephagos miesto muziejuje. Jame trumpa nuolatinė Kopenhagos miesto istorijos ir kasdienybės paroda ir fantatstiška paroda apie vietos pub’ų istorijas „The Local – Copenhagen’s Last Pubs“.
Danijos architektūros centre [DAC] susitikome su pagrindine kuratore Tanya Lindkvist. Pokalbis buvo apie DAC vidurius, turinius ir procedūras. Buvo įdomu ir vertinga.
Po DAC užėjome į Šiuolaikinio meno centrą „Nikolaj“, įsitaisiusį buvusioje Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Joje menininkės ir mokslininkės kooperacija – bendra Signe Heinfelt ir Jo Verwohlt paroda „Interference“. Mažesnėje „Platform“ salėje Lina Hashim ir instaliacija „من أنا Who am I?“. Skliautų salėje – menininkė Louise Bonde-Hansen ir jos instaliacija „Neither Day nor Night“.
Turime dar vieną susitikimą ir pajudame link Christiania rajono. Ten susitikimas su Danijos karališkosios akademijos Architektūros ir kultūros instituto dėstytoju, architektu Peter Møller Rasmussen. Pokalbis nėra labai prasmingas, bet buvo įdomu išgirsti jų galimybes ar ateities planus.
Kaip ir prieš metus, taip ir šiemet, pataikome į Kopenhagos šviesų festivalį. Įspūdingų ir stebinančių darbų mažai, bet toks pasivaikščiojimas po Danijos sostinę visai smagus.
Trumpas vizitas prasisuko. Kauno centriniame pašte steigiamam Architektūros centrui įkvėpimo pasisemta dar daugiau. Laukiame savo galimybių.
What do you think?