Godos kvietimu gavome progą atvykti į Vilnių pamatyti Šeiko šokio teatro pasirodymą „Indigo. Das Schliemann Projekt“. Tokios progos mes nepraleidžiam ir susitarę su mano tėvais ir palikę mažas merginas namie, susidarėme planą chuliganą pasimėgauti kultūra ir Vilniumi maksimaliai.
Vizitas prasidėjo nuo „Titaniko“ galerijos, kurioje Mykolo Saukos personalinė paroda „Vaikų kambarys“ ir Povilo Ričardo Vaitiekūno retrospektyvinė piešinių paroda.
Kitoje VDA galerijoje itin stipri paroda „Vaizdų archyvas, Nr. 4. 1946“ – Kęstučio Grigaliūno, [bendradarbiaujant su Agne Narušyte, Sigitu Parulskiu, Vidu Poškum, Skaidra Trilupaityte ir Jurijum Dobriakovu] projektas apie saugumo tarnyboje rastas fotografijas ir jose nugulusias istorijas.
Vakare Dūmų fabrike – Šeiko teatro spekatklis „Indigo. Das Schliemann Projekt“, kurį įkvėpė XIX a. verslininko, poligloto, istorinės Trojos atradėjo Heinricho Schliemanno spalvinga ir kontrastinga biografija.
Vakaras baigėsi picerijoje, plepant su dviem fainais asmenais – Doniu ir Goda.
Iš vėlyvo ryto judame toliau. Pirmiausiai apsilankome Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Čia trys parodos – „Nematomi. Istoriniai baldai iš šiuolaikinio dizaino perspektyvos“, VI tarptautinė šiuolaikinės juvelyrikos ir metalo meno bienalė „METALOfonas: vietos atmintis“ ir Sigito Virpilaičio paroda „Apie apyrankę“.
Nacionalinėje dailės galerijoje – Dariaus Žiūros „Portretai“. Į vieną portretą įlipome ir mudu :]
MO muziejuje paroda „Susitikimas, kurio nebuvo“, kurioje Andy Warholo, Guerrilla Girls, Yves Klein’o, Marlene Dumas, Marijos Teresės Rožanskaitės, Deimanto Narkevičiaus ir kitų darbai susitiko nupasakoti įtaką šiuolaikinei kūrybai. Kitoje salėje – dėmesys opartui ir paroda „Opartiniai atspindžiai“.
Štai taip vos šiek tiek daugiau nei 24 val. pasibuvom Vilniuje. Paragavome meno, bendravimo ir grįžome namo į kasdieninius darbus.
What do you think?