Šalia Juodaragaio [nr 429]
Pastaraisiais metais MJR keisti. Arba dėl covido nepavyksta visiems nuvykti, arba visas dėmesys vaikams, arba suderinimas su vaikų “tempu” yra per sudėtingas. Arba tiesiog tingime kovoti dėl savo laiko ir dėti didesnes pastangas, tad tiesiog pasirenkame būti šalia MJR, nei jame. Kaip ten bebūtų, tradiciją bandome išlaikyti ir kasmet stengiamės sudalyvauti.
Važiuojant nuo Kauno, tarp Jonavos ir Ukmergės visada prariedame vietą, kurioje Banaičių šeima stovėjo Baltijos kelio metu. Reikėtų ten pastatyti paminklą. Kuo didesnį ir blizgesnį :]
Atvykstame iki Vencavų ežero sodybos. Ten jau laukia Paulius su Karolina ir Vilu, Loreta su Algirdu. Netrukus prisijungia ir Donatas su Sigita, Gile ir Tumu. Jauku, ramu, smagu ir plepalu. Kepam, maudomės, lošiam kauliukais ir smaginamės. Alwyda šeštadienį dar spėja ir iki Vilniaus nuvykti, mokslo chebrą sutikti.
Mėnuo Juodaragis pilnas visko – koncertai, paskaitos, blynai, ugnis, draugai, kolegos, pažįstami, apeigos ir nuolatinis judėjimas nuo scenos iki scenos. Pasipildo vaikų pageidavimais, nuovargiu ir dar lietumi. Visai kitoks, nei prieš 10+ metų, bet vis dar toks pats artimas ir savas, neįpareigojantis.
Po festo nuvažiuojame iki Dusetų kapų ir iki Griodvario. Buvom senai, tad atpažinti Šefo pirmuosius namus yra sunku. O dar nevaldoma gausybė uodų ir bimbalų… Tad apsisukame greitai, ilgai nesiblaškydami. Bet net ir tokiame judesyje, spėjame draugiškai pamaitinti dešimtis skraidančių bjaurybių…
What do you think?