Lengvai ekstremali faina niekšiukų kompanija [nr 437]
Jau 2023 metais pradėtas planuoti žiemos pasiplaukiojimas baidarėmis galų gale pasiekė savo TĄ dieną. Įsivertinus oro sąlygas, galimybes, visi bičiuliai buvo skubiai priversti susikaupti ir pasitvirtinti, jog nori grįžti į legendinį Kapčiamiestį ir gauti lengvą dozę gamtos, ekstremalumo ir iš sveiko nuovargio susidarančios laimės dozės.
Deja, ne visi skubiai prisitaikė prie situacijos, bet kas galėjo, turbūt gavo gražiausią šios žiemos dieną ir vienus fainiausių metų prisiminimų. Tadas, Pijus su Laura, Skomis su Rasa, Gintas su Jūrate, Tomas su Rūta, Edvardas, mudu ir 3 mažos mergos ir 3 maži bernai.
Penktadienio vakaras. Alwyda pajuda kartu su Rūta ir mergom, o aš su Tomu. Bet dar prieš išvyką nubėgam iki Žalgirio arenos. Vakaras prasideda puikiai – Žalgiris patvarko Stambulo „Fenerbahce“ +23 tšk. Prie mūsų prisijungia Tadas ir štai mes dviejų valandų kelyje link jau labai savos Niedos vilos.
Čia jau laukia kompanija, alus, pokalbiai ir legendinės [ane, Baubai?] uošvienės spurgytės.
Žygio planą sudaryti kaip visada patikime Skomantui. Tas, kaip visada, sako, kad bus lengvas pasivaikščiojimas ir be problemų padarysime tai, ką norime. Pvz pasiplaukiosime upe su šviesa. Beje, pasiplaukiojimas kurį laiką buvo pakibęs ore, nes nusimatė pavojus galvas trankyti į galvų lygyje susidariusius ledynusi. Visgi ryte patikrinus paaiškėjo, kad viskas bus ok. Juk tamsoj nieko nesimato, tai gal ir pavojus apmažėja :]
Su busiku mus visus Arūnas, Niedos šefas, nuveža iki Lenkijos – Lietuvos sienos. Vietinėje miško parduotuvėje prisiperkam sausainių, dešrų, pampersų, degalų ir kitų žymiai pigesnių lenkiškų produktų :) ir su krepšiais ir pilnais biedronkos maišeliais pajudame atgal link sodybos :]
Pasiutiškai gražus ir žavingai baltas kelias raitosi miškais, bekele, kažkodėl kažkieno pravažiuotais miško keliukais, palei ežerus, per užšalusias pelkes. Viskas tarsi iš pasakos. Aplinkui tik balta ir medžio spalva, sniego vaikams iki kelių, sninga ne tik iš dangaus, bet ir nuo pajudinamų medžių ar krūmų. Šypsenos plačios, jausmas geras ir eidami niekaip nesugebame atsidžiaugti, kaip taip mums pasisekė su oru ir pasirinktu laiku. Net vaikų nuolatiniai maisto reikalavimai ar klausimai “ar dar toli?” nelabai nervino :]
Tarp kitko, reikia paminėti, kad visgi visi vaikai tuos kilometrus [mergos -12 km, bičai -16 km] įveikė gan lengvai, su pasibėgiojimais, pasivartymais ir visa kita papildomai energiją atimančią/suteikiančia veikla :]
Kai merginas ir merginų prižiūrėtoją Rūtą [po 12 km žygiavimo] surinko busikas, likusieji pėdino dar beveik 5 km iki Kapčiamiesčio. Kai ties Kalvių kaimu dangus šaltą melsvumą pakeitė į šiltą gelsvumą, o medžiams ir horizonte išlaikė lengvai kontrastingą melsvumą, atrodė, kad esame kažkokiame užburtame uždarame pasaulyje…. Buvo labai gražu. Labai.
Ėmė temti. Kapčiamiestyje susėdom į baidares, o kai pajudėjome, kaip nebūtų keista, buvo jau tamsu :]
Praplaukėme ne daug, iki Pinčiaragio, apie 5 km. Bet buvo pasiutiškai smagu. Tas lengvas ekstremalumas, saugojimasis, rūpinimasis vieni kitais ir nenoras stabdyti lydėjo visą plaukimo laiką. Kažkam pirštinės peršlapo, kai kam teko sustoti ir gelbėti sušalusius vaikus, kažkas padėjo įveikinėti kliūtis vandenyje, kažkas gal kiek ir sustingo, bet visas plaukimas žiemą ir dar tamsoj visiems buvo kažkas TOKIO.
Praplaukus nuotykis nesibaigė. Reikėjo dar baidares užkelti ant Pinčiaragio, o vėliau dar apie 200 metrų tempti iki kelio, nes busikas per sniegą negalėjo privažiuoti iki upelio. Ant kelio laukiant busiko, o vėliau bekraunant baidares ant priekabos, sustojo kelios pasieniečių mašinos. Sunku jiems buvo suprast, kodėl mes čia ant kelio tamsoj ir ką mes čia TOKIO veikiam su tom baidarėm :] Sunku buvo ir paaiškint :]
Grįžę į sodybą skaniai pavalgėm, aplankėm pirtelę, įkritom pusnuogiai į sniegą, pasivirinome kubile ir vakarą baigėm su kalbom ir užkandom.
Sekmadienis ramus. Skirtas ilgiems pusryčiams ir dar ilgesniam išsiruošimui namo. Po lengvo, kažkiek trenkto, pasiutiškai gerai galvą pravalančio nuotykio.
Kitais metais grįšim ir vėl. Labai tikimės.
What do you think?