Sausio mėnesį nestabdom – Barsa, Kapčiamiestis ir štai, Palanga :] Pailsėti, prasivėdinti ir, kaip jau Alwydai tapo įprasta, pasilenkus virš kompiuterio arti arti arti. Tai mokslai, stažuotės, darbai, tai ir vėl mokslai, stažuotės, darbai…
Bet šalia viso to ji sugeba rasti laiko ir prasivėdinimui. Prie jūros, bangų ir šlapio šalto smėlio.
Arba Jono Šliupo muziejuje, šalia Kazio Varnelio darbų ir etnografinės tekstilės.
Arba vėl šalia jūros ir temstančio horizonto.
Vakarais ir naktimis grįžta realybė ir Alwyda vėl prie kompo, sunkiai prisiverčiant ir nuvargusiu veideliu, bet atkakliai ir tikslingai.
O kitą dieną vėl sau leidžiant šiek tiek atitolti, pasikultūrinti ir prasiblaškyti. Kad ir Prano Domšaičio galerijoje.
Joje, beje, labai tikėjomės pasidžiaugti Žilvino Kempino paroda “Šviesos skulptūros”, o bet tačiau ji pasirodė labai maža ir kukli. Tai ir mes pasidžiaugėm – kukliai. Šalia esanti vadovėlinė Lietuvos fotografijos paroda „Atodangos. Tapatybės paieškos Lietuvos fotografijoje“ mūsų irgi nesužavėjo. Antano Sutkaus, Romualdo Rakausko, Aleksandro Macijausko, Algimanto Kunčiaus, Vito Luckaus, Romualdo Požerskio, Rimaldo Vikšraičio, Gintauto Trimako ir kitų grandų fotografija žinoma mintinai. Bet turbūt ji ne mums ir skirta, nes labiau tinkama moksleiviams susipažinti arba užsieniečiams pasirodyti.
O štai KKKC Parodų rūmuose užtikom šiek tiek gyvesnę ir labiau įtraukiančią parodą – vietinio gatvės menininko, žinomo visoje Lietuvoje, Artojo/Pidžino gatvės meno parodą „Uzurpacija“. Paplepėjome, pripaišėm fak’ų, pasigrožėjome. Antrame aukšte radome Kristinos Švenčionytės personalinę instaliacinę parodą „Plyšys / Crevice“ ir Eglės Ulčickaitės tapybos parodą „Anekdota II“.
Tada susidėjom vaikus į mašiną ir patarukėm namo. Alwydos ir vėl, kaip jau įprasta, laukė naktinė pamaina….
What do you think?