Krantų keliais [nr 164]

By skrandis, 2011/09/11

Senokai auganti Alwydos svajonė prisirpo. Gražiai dienai išaušus mudu sėdome į Clio ir patraukėme ten, kur norėjome nukeliaut daug kartų. Bet viskas iš eilės :]
Pasukome pro Rumšiškes ir važiuodami netoli Kauno marių pralėkėme pro senąjį Kaunas-Vilnius kelią, kurio didelė dalis liko tiesiog po Nemuno vandeniu. „Seniai, labai seniai, drauge su Nemunu sukria vaga vingiavo vieškelis iš Kauno į Trakus. Į Vilnių, į Gardiną“ – taip rašė poetas J. Aistis apie Senąjį kelią. Išlikęs gal kilometras senojo kelio yra paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Netoli Kapitoniškių padaryta apžvalgos aikštelė, nuo kurios matosi Arlaviškių iškyšulys, Kauno marių atodangos, Paukščių salos.

Dovainonių pilkapynai (dar žinomi kaip Milžinų kapai, Kapitoniškių pilkapiai) – prie Dovainonių kaimo, buvusiame miške (po pernai metų vėtros iš miško beliko vos vienas kitas medis).

Lašinių piliakalnis yra Strėvos dešinio intako į Kauno marias krante. Beveik iš visų pusių jį juosia Strėva ir jos slėnio daubos. Piliakalnis gynybinio pobūdžio. Spėjama, jog ant šio piliakalnio stovėjo Strėvos pilis, greta kurios 1348 m. vyko garsusis Strėvos mūšis, kuris lyg ir buvo gerokai nesėkmingas lietuviams. Bet gal ir ne…. Kai kurie tyrinėtojai mano, jog ši pilis galėjo stovėti ir ant Mūro Strėvininkų piliakalnio.

Miškas po vėtros 2010 08 08.

Lašinių akmuo – didžiausias akmuo Rumšiškių apylinkėse. Jo ilgis – 4 m. Iš dviejų pusių gerokai padaužytas, matyti skaldymo ir sprogdinimo žymių.

Hidroakumuliacinės jėgainės išgarsintas Kruonio miestelis turi dar vieną įžymybę – prieš 400 metų statytą Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčią. Labai netikėta tokiame miestelyje rasti tokią vadovėlinę, seną ir profesionalią architektūrą. Kruonio bažnyčia facebook’e.

Nuo Kruonio pasukome link Darsūniškio.

Darsūniškis – miestelis ne tik tvarkingas ir mielas, prisiglaudęs šalia Nemuno, bet ir garsus savo unikaliais, niekur kitur Lietuvoje nematytais miestelio vartais su šventaisias ir koplyčiomis. Į miestą įeina trys keliai ir visi jie su šiais vartais, saugojančiais nuo ugnies, nuo kurios iki tol labai dažnai kentėdavo. “Apsauginiai” padėjo – sumažėjo ne tik ugnies nelaimių, bet ir II pas. karo metu šis miestukas visiškai nenukentėjo, nors šalia būta aršių mūšių. Šv.Agotos vartai, Šv.Kazimiero vartai ir Šv.Jurgio vartai.

Klasicistinė su baroko bruožais, paprasta ir daili Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.
Apžiūrėję šventai įtikėjusius Darsūniškius, patraukėme toliau link galutinio objekto.

Bet pakeliui dar sustojome ir Jiezne, kuris esti prie Jiezno ežero ir per kurį teka Jieznelės upelis. Įspūdį paliko Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia, nors ir barokinė, bet labai subtili ir gracinga.

Jiezno dvaro likučiai…

bevažiuojant Lietuvos atlase pastebėtas dar vienas objektas, kuris paskutinį kartą nutraukė mus nuo pagrindinio tikslo ir kelio. Nemajūnų kaimo puošmena – bažnyčia, baigta statyti 1877-1878 metais. Ši bažnyčia yra vienas iš nedaugelio medinės gotikos paminklų. Ją puošia Peterburgo dailės akademijos akademiko Nikodemo Silvanavičiaus paveikslai, skulptoriaus Herkulijaus Eismonto skulptūros. Šiuo metu didelio susidomėjimo sulaukė „stebuklingas“ kilimas – jaunamračių juostų kilimas. Labai žaisminga, pasiutiškai graži ir originali. Tokia bažnyčia gėdos nedarytų ir didžiausiam miestui.

Ir galų gale, tikslas paSIsiektas – Žuvinto biosferos rezervatas ir rezervato muziejaus teikiamas malonumas – stebėti vakarais į nakvynės vietą sugrįžtančius paukščius.
Tik atvykę matėme keletą gervių, grupę baltųjų garnių ir šutvę juodųjų kormoranų. Pro šalį praskrido nendrinė lingė. Vakaras vis artėjo, mes vis žioplinėjom . Garniai išskrido į savo nakvynės vietą giliau į pelkę, tuo tarpu į mūsų žiūrėjimo tašką ėmė rinktis gervės. Pro šalį praskrido antys ir žąsys. Gervių sumoje atvyko nakvoti apie 130. Nustatyt tikslų skaičių sudėtinga, nes gervės judrios ir gan jautrios (reaguoja į bet kokį pašalinį triukšmą).