2009 menai Liuksemburge [liep-gruo]
2009 menai Liuksemburge [liep-gruo]
2009.07.09
Neumunster’io vienuolyne/kultūros centre atidaryta dar viena puiki fotografijos paroda “UNESCOITALIA“. Puikios nuotraukos, įspūdingos vietovės.
2009.07.09
Kartu su Edvardu aplankytas MUDAM’as ir atkreiptas dėmesys į iki tol praleistas muziejaus erdves. Jose buvo labai platus leidinių pasirinkimas pavartaliojimui bei išsiskiriantis leidinys Pist Protta bei keisto funkcionalaus meno workshopas.
2009.07.09
Sklinda keistos kalbos, jog tai buvo/yra NIN atsisveikinimo turas per Europą. Kalbos išeina iš paties Trent Reznor. Tai nuteikia nebe taip abejingai, jei tai būtų paskelbta kokios nors leidyklos, žurnalo ar portalo… Visgi labai sunku patikėti, jog tai bus rimtas ir galutinis atsisveikinimas. Greičiau NINai transformuosis į kitas formas, į kitas priemones. Ir vėl bus galingai ir reznoriškai.
Taigi, koncertas buvo idealus beveik visomis prasmėmis (norėjosi tik dar kelių valandų ir dar keletos dešimčių hitų). Tobulas garsas, tobulas neperspaustas šviesų šou, puikūs gabalai, siautėjanti publika, dvi valandos kokybiško pasirodymo be jokių pertraukų. Viskas buvo taip gerai, kad galima buvo pakuotis su garso aparatūra ir važiuoti toliau į kitą koncertą :]
2009.07.12
Šalia Neumunster kultūros centro, ant Alzetės upės kranto, šokio ritmus daužė afrikos ir lotynų amerikiečių kultūrų atstovai – vyko vienos dienos Fete des ateliers des cultures. Gyvai, linksmai ir užvedančiai. Šalia vyko vaikų ir suvaikėjusių workshopas, kur buvo galima kurti menus arba pagroti įvairiais tradiciniais instrumentais.
2009.07.18-19
Sena svajonė ir sena skola Alwydai – Fileds of the nephilim. Taip pat Laibach, The Gathering, Covenant, KMFDM ir kiti vokiečių numylėtiniai. Amphi festivalyje teko pastebėt ir tokį vokišką reiškinį, kaip šiuolaikinių šlagerių populiarumą alternatyvioje scenoje (kaip pvz būtų Unheiling). Daug alternatyvinių madų, įvairi publika, daug parduotuvėlių, užkandėlių. Bet svarbiausia – legendinės grupės ir jų ypatinga muzika. Buvo didžiulis malonumas sugrįžt į Kiolną, į kurį dar prieš keletą mėnesių žadėjome nebegrįžt.
2009.07.27
MUDAM’e aplankyta jau matyta paroda, tačiau dar kartą maloniai ir dar kartą smalsiai. Ir kaip visada, prastesni darbai praignoruoti, geresni – sulaikę ilgesniam laikui. Puikios erdvės puikiam menui.
2009.08.13
Apsilankymas renginyje Rendez-Vous Place Stanislas buvo numatytas jau iš anksto – šviesų ir tapybos šou, remiantis Nancy meno mokyklos ‘auklėtiniais’, vyko kasdien jau ne pirmą savaitę tuo pačiu metu toje pačioje aikštėje. Nancy buvo nelankytas jau daugiau nei 3 metai, tad šis renginukas puiki proga ne tik mums bei Donatui ir Daivai pamatyti miestą, bet ir kartu visiems pasidžiaugti 20-25 minutes gražiais ir įspūdingais vaizdais. Puikus sumanymas kasdien į miesto pagrindinę aikštę pritraukti begalę žmonių.
2009.09.03
Kol Skrandis dirbo ir smaginosi Lietuvoje, Alwyda pirmą kartą Liuksemburge nusprendė apsilankyti Edgar Honetschlager parodoje su gide (Casino galerijoje). Paaiškėjo, kad sprendimas buvo gudrus, nes pati tiek to meno, ypač rytietiškų simbolių, nebūtų supratusi.
2009.09.06
Nei bilieto šaknelės, nei plakato nuo sienos, nei foto iš koncerto…. tačiau juodai balta šveicarų gotika buvo išgirsta. Alwyda kartu su Džabu apsilankė legendinės Lacrimosa koncerte Frankfurte prie Maino. Tiesą sakant, nesitikėta kažko įspūdinga, ir visgi, nepaisant ankštos šūdklubio erdvės, techninių problemų ir nuoširdžiai pro šalį pjaunančios vokalistės, koncertas buvo žavus ir įkvepiantis. Be to, seniai teko pajusti tokį visuotinį publikos ir grupės bendrumą.
2009.09.18
Atelier klube sulaukėme plačiai besišypsančios ir keistai, atvirai, kažkaip nekontroliuojamai judančios žavios raudonplaukės Tori Amos. Profesionaliai, nuoširdžiai, ilgai (apie dvi valandas), kažkaip neįpareigojančiai (kai daug nesitiki), improvizuojančiai scenoje plaikstėsi ši atlikėja. Buvo tiesiog malonus vakaras.
2009.10.03
Neumunster’yje ir vėl kultūros dozė. Šį kartą indomus ir įvairus kino festivalis “Festival du film d’europe centrale : CZ/HU/PL/SK“. Nemokamas renginys kviečia į įvairios stilistikos ir formos kino senasus, susitikimus su autoriais ar aktoriais.
Pirmasis mudviejų aplankytas seansas – “Knoflikari” (Čekija, Petr Zelenka, 1997). Kažkuom primenantis Jim Jarmusch’o pomėgį kurti sąsajas tarp lyg ir nesusijusių pasakojimų. Tragiškas, kažkiek komiškas, bet visgi liūdnas pasakojimas apie žmones, jų santykius, sąsajas tarp įvykių, skirtingų pasaulių ryšius. Lyg ir chaosas, lyg ir neatpažįstama tvarka, sistema, lyg ir daug netikrumo, bet kartu daug nuoširdumo. Ir visi kažkuom kalti, vieniši, sutrikę ir nelaimingi.
2009.10.04
Neumunster’yje ir toliau tęsiasi kino festivalis “Festival du film d’europe centrale : CZ/HU/PL/SK“. Šį kartą pasirinktas savotiškas dokumentinis filmas apie kariuomenės virtuvės meistrus – “Ako sa varia dejiny” (Slovakija, Peter Kerekeš, 88 min., 2008).
Įvairaus laikmečio, įvairių šalių, įvairi istorija ir įvairūs patiekalai. Lyg ir paprastų žmonių paprasti pasakojimai apie tai, kaip jie į karą einančiuosiu maitino, kaip patys išgyveno, kaip maistu prieš priešą kovojo. Vienuolika britų, prancūzų, rusų, čekų, vengrų, žydų, kroatų, serbų ir bosnių receptų, kaip pamatinti 100 000 karių, kaip nunuodyti 100 karininkų, kaip sotumo suteikti 19 000 okupantų…
Mums pasirodęs labai liūdnas, beprasmybių prisotintas ir giliai įsmingantis filmas. Su puikia režisūra, su puikiai parinktais pasakotojais ir jų linksmomis bet skaudžiomis istorijomis. Dešimties balų vertas dokumentinis filmas, nepretenduojantis į žiaurumo ar tiesios tiesos pateikimo viršūnes. Tiesiog puiki dokumentika ir tiesiog puikūs suplanuoti, sustrateguoti receptai.
2009.10.28
Massive Attack, apkerėję daugelį diskais “Mezzanine”, vėliau “100th Window” bei garso takeliu “Danny The Dog”, ruošia naują albumą, kurį mėgino pristatyti ir Rockhal’e. Dėl grupės kažkokių neapsisprendimų albumas dar neišleistas, tad belieka tikėtis dar vieno turo kai visgi jis pasirodys eteryje :]
Pats koncertas buvo toks, kokio ir galima tikėtis iš pasaulinio garso nešūdpopsio grupso. Nors albumuose ir skamba lengvesnės išraiškos elektroninė, šiek tiek džiazova, hiphopinė muzika, bet koncertuose visada visiems norisi tikro rock and roll. Tad pridėjus daug gyvai būgnų ir gitarų kuriamo garso, net penkis (skirtingus gabalus atliekančius) vokalus bei puikiai suvaldytus šviesos ir technikos efektus bei puikų garsą, koncertas gavosis tobulas. Dar vienas koncertas liks atsiminimuose ilgam.
P.S. koncerto apšildymą atliko Martina Topley-Bird, išgarsėjusi su Tricky pirmuoju albumu “Maxinquaye”. Šiame koncerte sugrojusi savo kūrybos dainas, ji dar scenoj atliko ne vieną ir Massive Attack dainą iš naujojo albumo.
2009.11.05
Jei jau dievai yra žudę, pasmerkę save nukryžiavimui/savižudybei, jei jie nesutaria, tai kaip čia žemėje gali būti taika ir ramybė? Ar Dievams patinka žudymas? Ar galime pateisinti politinę žmogžudystę? Kareivis – žudikas ar herojus? Ką galime paaukot dėl pelno? Ar terorai vyksta tik kitur? Kuom blogis mus traukia? Ar galime išvengti žmogžudystės? Už ką jūs galite nužudyti žmogų?
Tai dar ne visi aštrūs klausimai, kurie užduodami parodoje “Crimes de sang” Liuksemburgo miesto istorijos muziejuje. Puiki paroda. Tobula. Apie mūsų gyvybes ir jų vertę. Apsilankyti ir surast atsakymus būtina.
2009.11.09
Liuksemburgo filharmonijoje Didžiojoje auditorijoje klausėmes ir stebėjome New London Consort bei P.Pickett atliekamos “Dido 1700” rekonstrukcijos. Gražu, minimalu, gilu.
2009.11.10
Utopia kino centre pamatėme dar vieną graikišką režisieriaus Antonis Kokkinos filmą “My brother and i” (1998 m). Filmas ramus, be netikėtų dramų, tiesiog apie skirtingo amžiaus ir skirtingos patirties turinčius du brolius, apie santykius ir siekius, apie rock’n’roll ir savo kelio pasirinkimą.
2009.11.12
Siekdamas pristatyti esė knygą „Du lagaminai sniego“ ir patį save, Liuksemburge apsilankė poetas, eseistas, literatūros kritikas, vertėjas ir nacionalinės premijos laureatas Kęstutis Navakas.
Kaip kad sakė renginio svečias iš Kauno, yra pajutęs, jog savo ironijos dėka, žodžių žaismu, įvairiuose renginiuose pristatydamas kitų poetų parodijas, savo linksmas rašliavas ir pan., kone tapo rūmų juokdariu. Tad va tokis ir gavosi vakaras, malonus, su juokeliais ir alumi, lengvas, paviršutiniškas. Bet vertas užbėgimo.
2009.11.19
Į Vilnių vykau dėl kelių priežasčių: pamatyti Giedrių ir Astą, pagauti kaip nors Ugnių. Bet mintyse buvo suplanuotas apsilankymas Giedriaus darbe – Nacionalinėje dailės galerijoje, kurioje kaip tik demonstruojama puiki paroda “Šaltojo karo metų modernizmas“, dėl kurios pats Giedrius knisosi begalę laiko, neturėjo atostogų, saulės nematė. Paroda puiki, pilna įvairių objektų ir menų, išraiškinga ir smagi, su trumpaos ir iškalbingais aprašymais.
Galerija irgi puikiai sutvarkyta, šviežia, gan paini, bet atrodo esanti mobili ir patogi įvairaus stiliaus parodoms. 10 balų ir parodai ir galerijai. Lauksime ir kitų gerų parodų ir dažnų progų.
2009.11.28
Kai Liuksemburgas paskęsta lietuje, filharmonijoje ir kitose erdvėse tradiciškai prasideda moderniosios naujosios muzikos festivalis Rainy days.
Šiemet renginys gerokai ūgtelėjęs bei praplatėjęs, tad ketindami lietingas dienas praleisti ne namuose nusipirkome abonementinius bilietus į visą festivalį. Kaip atrodo bilietų kiekis, galite pamatyti fotografijose :]
Pirmasis mūsų apsilankytas koncertas vyko didžiojoje filharmonijos salėje, kurioje dirigento Emilio Pomárico vadovaujamas Orchestre Philharmonique du Luxembourg atliko Ferruccio Busoni, labiausiai įstrigusio Roman Haubenstock-Ramati, György Kurtág bei Leoš Janácěk kūrybą.
Šiek tiek lengvumo, šiek tiek masiškumo, žaismo ir keistenybių, paprastai nesuvokiamų ir dėl muzikinių žinių stokos, ir dėl autorių drąsos :]
Buvo ir gražu, ir malonu sėdėt bei iš arti stebėti dirigento stebuklingą lazdelę ar atlikėjų muzikinius sugebėjimus, gaudyti kiekvieną garsą, stebėti kiekvieną veiksmą, justi šios kitokios muzikos skambesį.
2009.11.29
Liuksemburgui toliau skęstant lietuje, mudu nusprendėme vėl žygiuoti į Liuksemburgo filharmoniją, kurioje tęsėsi naujosios muzikos festivalis Rainy days.
Pirmasis šios dienos koncertas vyko Kamerinėje salėje, kur jau vakar girdėto György Kurtág bei iki šiol nepažintų Anton Webern, Nadir Vassena sukurtą muziką atliko mažas devynių narių Recherche ensemble. Viskas panašiai kaip ir 6dienį, tik mažiau, garsai arčiau, jautriau.
Antrasis koncertas (ištrauka iš koncerto) buvo žymiai labiau mums suvokiamas, priimtinas ir suklausomas. Scenoje buvo du balti alternatyvūs, noiziški vyrukai Y.E.R.M.O. (nuoroda pasiklausymui) bei viena juodaodė Otobong Nkanga su projektu “Collision zone”. Puikus aktyvus masyvus triukšmas, tamsus ambient bei beprotiškas, raganiškas klyksmas, riaumojimas. Ir dar šaltas, tamsus, drėgnas video, sukurtas Gast Bouschet & Nadine Hilbert (vaizdai iš Venecijos bienalės). Labai galingai praleistos 45 minutės.
Trečiasis 7dienio koncertas vėl mus sugrąžino į filharmonijos atmosferą – Kamerinėje salėje smuikininkė Melise Mellinger (iš Ensemble recherche) apsupo mus kompozitoriaus Luigi Nono garsais, smuiku skleisdama garsus mums už nugaros, iš šono, tarp publikos, nuo scenos. Šiek tiek elekronikos bei šiek tiek eksperimentų su fonograminiais įrašais ir ramus smuikininkės įsiskverbimas tarp mūsų.
Na ir pabaigai aplankėme keletą iš 32 garso instaliacijų, kurios buvo labai įdomios ir smagios.
2009.12.06
Baigiamasis naujosios muzikos festivalio “Rainy days” re(n)ginys t.y. klausinys – opera “Hypermusic Prologue“. Dėl operos temos Alwydai ypatingai patikusi opera gerokai kitokia nei įprasta mūsų suvokimui. Šalia muzikos esti ne tik mums jau priimtina elektronika, multimedia, bet ir fizikos, teorijų, erdvės skylių, deformacijų tema. Tema, kažkokiu būdu patenkanti ant operos scenos…
2009.12.09
MUDAM turi smagią tradiciją – tiems, kam gaila už šiuolaikinį meną mokėt pinigą, gali kiekvieną trečiadienio vakarą (nuo 18 iki 20.30 val) nueit į muziejų nemokamai, apžiūrėt parodas ir su vyno tarure ar alaus bokalu rankose pasiklausyt trečiadieninio dj’aus.
Mums mokėt negaila, be to turime metinį bilietą beveik visiems miesto muziejams, tad priežastis apsilankyti trečiadienio vakare buvo visai kita – dėl užimtų savaitgalių nesinorėjo pražiopsoti parodos.
O pamatyti ir paminėti yra ką (nuotraukų nėra, nes mano fotoaparatas garantiniame, tad kviečiu peržiūrėti nuorodą, kurioje visa paroda jau sufotografuota).
Ekspozicija prasideda nuo argentiniečio Tomas Saraceno balionų, fantazijos ir ateities vizijos, sunkiai muziejaus architektūrai suteikiant netikėto lengvumo ir svajoniškumo. Video, foto, keli objektai ir savaime beatsirandantis noras būti šio projekto dalimi.
Šoninėje salėje kokybiška Wolfgang Trager foto paroda “Artist’s portraits”, kur kelios serijos su garsiais menininkais ir fluxistais.
Požeminiame aukšte tradicinė besikeičianti paroda Go East II, kurioje randame įdomų minimal Bojan Šarčevic video darbą “Only after dark“, bardakiškai konstruktyvią ir techniškai tobulai sukurtą Attila Csörgö instaliaciją “Untitled: 1 tetrahedron + 1 cube + 1octahedron = 1 dodecahedron” bei lietuvio Žilvino Kempino garsiąją instaliaciją “Lemniscate“.
Įspūdį paliko antrame aukšte esantys Didier Marcel objektai, sukurti iš įvairių nenatūralių sintetinių medžiagų, tačiau tais pačiais objektais tarsi kviesdamas atsisukti būtent į gamtą .
2009.12.19
Casino galerijoje pamatėme parodą “Sk-interfaces“. Gerokai keista, šiek tiek sukrečianti paroda, tyrinėjanti ribas tarp mokslo, technologijų ir visuomenės. Paroda-kultūros elementai-objektai priminė meno paskirties tikslą – sukrėsti, priversti galvoti, gal tiesiog šokiruoti. Ir šioje parodoje autoriams tai pavyko. Skleidžiant tikrus žmonių baimės kvapus (Sissel Tolaas “Fear”), sukuriant drabužius iš odos (Olivier Goulet “SkinBag”), jungiant žmogaus ir gėlės DNR (Eduardo Kac “Natural history of the Enigma”), įtaisant/įoperuojant tikros formos pasiklausymo ausį į ranką (Sterlac “Ear on arm”) bei visaip kitaip tyrinėjant ribas tarp sveiko proto bei mokslinių meninių eksperimentų.
2009.12.20
Rockhal’e išgirstas ir pamatytas dar vienas koncertukas – supersto antikristo Marilyn Manson. Prieš keletą metų matytas kažkur Lietuvoje, šį kartą Marilyn Manson atrodė gerokai pasikeitęs. Šiek tiek pastorėjęs, mažiau šou darantis bei daugiau ant visko “skersąvęs”. Tačiau vis dar hitais išjudinantis ir rock atmosferą sukuriantis atlikėjas. Ir nors naujo albumo pristatymas nesuskambėjo, bet pašūkauti bei pasiautėt pagal senus gabalus buvo smagu.
What do you think?