Pisa ir Roma [nr 131]
Dar nepajudėję į Hahn’o oro uostą, iš kurio turėjome skristi į Italijos miestą Pisą, sugebėjome nusipirkti dar vieną pigų skrydį į Graikijos salą. Negali sustot, kai kaina siekia vos 20 eurų. Į tą pačią Pisą mudu abudu nuskridome vos už 22 eurus (su visais mokesčiais). Ne tik kad negali sustot, tiesiog nepadoru sustot… :]
2010.10.26 – 1a diena
Trečiadienio skrydis į Italiją buvo gražus, virš keistai švelnių ir rausvų debesų ir virš jau šiek tiek Šveicarijoje pažintų Alpių.
Pisa pasitiko mažu mielu oro uostu, šiltu oru ir klastingai nusiteikusia bilietų (reikėjo šiek tiek traukinuku pavažiuoti iki miesto centro) pardavėja. Už menką pavažiavimą teko šiek tiek permokėti :]
Pati Pisa pasirodė tradiciškai pietietiška ir netvarkinga, apipaišaliuota “menininininkų” grafitistų ir šiek tiek apsilaupiusi. Padoresni vaizdai prasidėjo ties upe Arno, kur krantai gausiai ir gražiai apaugę vienodo atspalvio namais su gražiomis langinėmis.
Pisa nėra labai didelis miestas, teturintis 100 000 gyventojų. Tačiau istoriją skaičiuoja jau nuo V amžiaus prieš Kristų. Ilgą laiką šis miestas buvo vienintelis romėnų išėjimas į jūrą vakarinėje pakrantėje, tad daugelį amžių tarnavo kaip kariniai jūros vartai.
Renesansinio stiliaus aikštė Piazza dei Cavalieri yra netoliese garsiojo pasvirusio bokšto, tačiau irgi verta dėmesio. Čia stovi įspūdinga biblioteka, Santo Stefano dei Cavalieri bažnyčia (nuotraukoje), kuri yra sukurta garsaus Toskanijos architekto, rašytojo ir istoriko Giorgio Vasari. Toje pačioje aikštėje yra ir ypatingo fasado Palazzo dei Cavalieri rūmai (dar vadinami kaip Palazzo della Carovana, vėlgi sukurta to paties Vasario).
Na ir aišku netoliese yra nulaižyta, nuvalyta ir turistų lankomiausia pasvirusio bokšto aikštė Piazza dei Miracoli, kurioje nuo XI amžiaus pradėtas kurti gražus ir labai įspūdingas krikštyklos, itališkai vadinamos katedros Duomo pastatas, pasvirusio katedros varpinės bokšto ir senųjų kapinių – šventojo lauko Camposanto (pasakojama, kad palaidotas toje žemėje kūnas sudūla per 24 valandas) kompleksas.
Didžiausia krikštykla (XII amžius) Italijoje, esanti 107 metrų apimties, 55 metrų aukščio.
Varpinės bokštas keistas ne tik dėl to, kad pasviręs. Jis keistas ir dėl atstumo-atitraukimo nuo katedros. Manoma, jog buvo siekiama jį pastatyti taip, kad matytųsi iš visų miesto pusių.
O pasvirimas, daugelį amžių kankinęs lankytojus, mokslininkus ir meno mylėtojus, jau lyg ir turi aiškų paaiškinimą – vos pradėjus statyti bokštas pasviro dėl negiliai esančio gruntinio vandens praplovimo. Tad bokštas baigtas statyti taip, kaip numatytas, tik pasviręs ir šiek tiek patvirtintas :]
Bokštas yra 58 metrų aukščio, tačiau virš žemės – 55 metrų. Dabartinis polinkis yra maždaug 55°, t.y. maždaug 10%.
Katedros interjeras labai įspūdingas, net ir baroko nesugadintas :] Visgi romaninis stilius gerokai žavesnis nei gerokai vėliau prilipdytas barokas…
Šiek tiek pavaikščioję ir pavalgę patraukėme atgal į viešbutį. Vėl per Arno upę.
Pakeliui dar sustojome šalia Santa Maria della Spina bažnyčios, pasipuošusios žaviais gotikiniais bokšteliais ir šventųjų skulptūromis. Bažnyčia stovėjo arčiau upės, bet 1871 atitraukta vengiant potvynių grėsmės.
Diena baigėsi. Laukia miegas ir kelionė traukiniu į Romą.
2010.10.27 – 2a diena
Romą pasiekėme apie 14 valandą, nusipirkę Roma Pass (bilietas, suteikiantis 3 dienas nemokamai naudotis viešuoju transportu, aplankyti nemokamai du muziejus ir gauti nuolaidas į likusius miesto muziejus), pasiekę savo gyvenamąjį plotą ir pasidėję daiktus jau apie 16 valandą patraukėme pėsčiomis į centrą.
Gyvenome vos 15 min (pėsčiomis) nuo Vatikano, kuris buvo tarp mūsų ir Romos centro, tad kasdien tekdavo kirsti šios religinės šalies nematomą sieną. Kadangi Vatikanas jau užsidarinėjo poilsiui, šį kartą patraukėme tiesiog pasibastyti po Romą.
Roma – Italijos sostinė, turinti daugiau gyventojų nei visa Lietuva. Istorijos pasakojimui neužtektų nei laiko, nei vietos, tad kviečiu pasidomėti patiems įvairiuose informacijos šaltiniuose. Tuo tarpu mums pradžia atrodė kažkaip artima patirčiai Atėnuose. Daug mažų siaurų gatvelių, transporto kamščiai, pietų Europos (ne)tvarka, šiltas oras beveik žiemos metu, daug emocingų gestų, daug turistų. Tiesą sakant, manėme, kad turistinis sezonas bus pasibaigęs, bet, deja, gerokai apsirikome …
San Giovanni dei Fiorentini bažnyčia, pradėta statyti XVI amžiuje, bet baigta tik XVIII amžiaus pradžioje.
Sant’Ivo alla Sapienza – bažnyčia, išaugusi vietoj Romos universiteto koplyčios, kuri čionais buvo jau nuo XIV amžiaus.
Romos Panteonas – pastatytas apie 125 metais ir yra vienas geriausiai išsilaikiusių romėnų pastatų. Architektūros istorijoje šis pastatas vis dar rekordinis pagal tai, kokį svorį atlaiko be kolonų esančios pastato sienos. Panteonas pastatytas kaip visų dievų bažnyčia, 608 metais tapo katalikų bažnyčia ir įgavo Santa Maria ad Martyres bažnyčios vardą (neoficialiai Santa Maria Rotonda).
Piazza della Rotonda ir vienas iš daugelio obeliskų – Macuteo.
Viena gražiausių bažnyčių ir vienintelė gotikinė Romoje – Santa Maria sopra Minerva. Iš išorės niekuom neišsiskirianti, vidumi sužavi vos įėjus. Bažnyčia pavadinta taip, nes 1280 metais buvo pastatyta vietoj senosios šventovės deivei Minervai. Aukso spalva ir dangiški skliautai – tobulas derinys, vizualiai suderintas ir neperspaustas.
Legendinis fontanas di Trevi – saldus kaip lydytas cukrus, prie kurio lengvai limpa visokios turistinės musytės :]
Trajano kolona – pagarbos paminklas imperatoriui Trajanui. 113 metais pabaigta kolona ypatinga spirale iškaltais reljefais.
Vittorio Emanuele II monumentas (19-20 amžius), skirtas pirmajam suvienytos Italijos karaliui Emanueliui II-ajam.
Romos gatvelės.
Hadrian mauzoliejus, labiau žinomas kaip pilis Castel Sant’Angelo, yra pastatytas Romos imperatoriaus Hadrian’o sau bei savo šeimai II amžiuje. Vėliau mauzoliejus tapo pilimi ir fortu. Dabar muziejumi.
Begrįžtant į nakvynės plotą, pro Šv.Petro katedrą ir Vatikaną…
2010.10.28 – 3ia diena
Trečia diena Italijoje pasirodė dar šiltesnė. Švarkeliai tapo reikalingi tik ryte ir tik vakare. Roma nusiteikusi sušildyti.
Gianicolo rajonas ir ant kalvos esantis parkelis, nuo kurio atsiveria puikus vaizdas į Romos centrą.
Viena gražesnių ir seniausių Romos bažnyčių – Santa Maria bazilika Trastevere rajone. Žinoma jau nuo IV amžiaus, Romaninės stilistikos bažnyčia graži tiek išorėje, tiek viduje esančiais XII amžiaus tapybos ir mozaikos kūriniais.
Pasak legendos, gimus Kristui toje vietoje, kur dabar yra bažnyčia, iš žemės išsiveržė grynas aliejus, pagerbiantis Dievo atėjimą.
Matot katiną? Taigi, taip jaučiasi visi (tame tarpe ir mudu), kurie bando apeiti Romą pėsčiomis.
Graikiško stiliaus, ratu išdėliotomis kolonomis papuošta Hercules Victor šventovė.
Koliziejus – didžiausias Romoje amfiteatras, seniausias pasaulyje (pastatytas I amžiuje), koliziejumi vadinamas nuo VIII amžiaus.
Kadangi dėl neaiškių priežasčių Koliziejus nedirbo iki 13:00, nusprendėme apsilankyti Romos forume. Tačiau prie įėjimo į erdvę mus pasitiko labai mielas lapelis.
Išgėrus balto vyno buteliuką, apžvelgus nejudančią ir vis didėjančią eilę į Koliziejų, nusprendėme nueiti pirmiausiai iki Caracalla termų. Iki šiol didžiausios matytos Triero imperatoriškos termos pasislėpė po lapais pamačius Caracalla termas – vienas iš didžiausių pirčių kompleksų Romoje, kurios buvo pastatytas 212-216 metais.
Grįžus prie Koliziejaus, pajudėjusią bet pasiutiškai ilgą eilę įveikėme pasinaudoję galinguoju Roma Pass – patekome be eilės :] Dydis neapsakomas ir nelabai suvokiamas. Juk jame tilpdavo 50 tūkstančių žiūrovų. Nesuvokiama…
Streikas baigėsi taip pat netikėtai, kaip ir prasidėjo. Tad netrukus jau vaikščiojom ir po Romos forumo teritoriją. Senato pastate Curia Iulia buvo nedidelė kinų skulptūrų paroda.
Maxentius ir Constantine bazilika (žinoma dar kaip Basilica Nova arba Basilica Maxentius) buvo didžiausias pastatas Romos forume. Pradėtas 308 metais buvo pabaigtas 312 metais jis nors liko tik su viena nava, vis dar atrodo grėsmingai didžiulis.
Vakarui artėjant virš Romos siautėjo begalybė paukščių.
Romos forumas tamsoje.
Trajano forumas yra jauniausias forumas Romoje.
Piazza di Spagna ir laiptai Scalinata di Trinità dei Monti – pasėdėti, paplepėti ir visaip kitaip laiką leisti mėgstančių vietinių ir nevietinių susirinkimo vieta. Įkyrių indų ar pakistaniečių verslo centras, kuriame kas kelias minutes į rankas brukama rožė “for luck” (o juk už sėkmę reikia mokėti), visokie blizgantys ir mirgnatys šūdeliokai ir pan. Grynai turistinis centras. Būtų gera vieta tiesiog atsipalaiduoti, bet… gal gėlytės “for luck”?
Kągi, tamsu, diena ilga, nuovargis daro savo, tad laikas įsitaisyti kaip Trastavere katinui ir pamiegoti.
2010.10.29 – 4a diena
Šeštadienis saulėtas ir malonus. Ties Vatikanu vyksta kažkoks ypatingai gausus jaunimo suvažiavimas. Miestas pilnas religingai ir linksmai nusiteikusio jaunimo iš visos Italijos.
Tuo tarpu mudu susitinkame su Saule, kuri traukiniu per naktį atvyko iš Trento susitikti su mumis ir praleisti savaitgalį Romoje.
Ponte Sant’Angelo / Pons Aelius / Ponte Elio tiltas, pastatytas 134-139 metais Romos imperatoriaus Hadrian’o.
Ara Pacis Augustae – stikliniame muziejuje esantis Taikos altorius. Ji sukurti nusprendė Romos senatas 13 metų liepos 4-ą dieną pagerbdamas Romos imperatoriaus pergalingą sugrįžimą iš Ispanijos.
Piazza del Popolo aikštėje iš mirusiųjų prisikėlė M.Jackson. O Alwyda pagavo liūtą. Saulė irgi kažką pagavo, bet neparodė :]
Vaizdas nuo Piazzale Napoleone I apžvalgos aikštelės, kuri įsitaisiusi šalia didžiojo Romos Borghese parko. Borghese parke esančiame tvenkinėlyje yra sala, o joje Tempio di Esculapio bažnytėlė.
Borghese parko pakraštyje esančioje Giulia viloje rodoma įspūdinga Etruskų meno ir istorijos ekspozicija. Dvaras, kuriame dabar veikia muziejus, anksčiau buvo popiežiaus svečių namai, tad patys daro įspūdį, bet dabar su tokia neišsemiama etruskų palikimo paroda jis pasirodė dar įspūdingesnis nei galėjome tikėtis.
Piramide di Caio Cestio stovi ant senųjų kelių sankryžos. Piramidė pastatyta 18-12 metais prieš Kristų, kaip Caius Cestius kapas ir yra 100 romėniškų pėdų kvadratų ploto (29,6 m.) ir 125 romėniškų pėdų aukščio (37 m.)
Smalsuolių eilė susirinkusi pažiūrėti pro Villa of the Knights of Malta vartų raktų skylutę. Na ir mes pažiūrėjom ir paslaptį kiekvienas sau atskleidėm :]
Senasis fortas Rocca Savella paverstas į Apelsinmedžių parką, dar žinomą kaip Parco Savello. Iš parko atsiveria puikus vaizdas virš Romos stogų tiesiai į Šv.Petro baziliką.
Salos Isola Tiberina aikštė
Laivą primenanti Isola Tiberina, sujungta su krantais dviem tiltais. Yra keletas legendų, kaip ši sala atsirado. Viena teigia, jog čia yra strigęs graikų laivas, kita – jog pikti vietos gyventojai čia paskandino tironą Tarquinius Superbus (510 BC), aplink kurį susikaupė upės sąnašos ir žemės, dar kita – kad nurinktą valdovo derlių pikti kaimiečiai suvertė upėn. Bet kuriuo atveju, sala ilgą laiką buvo apleista ir joje dėl blogos auros lankėsi tik apleisti žmonės arba nusikaltėliai.
Apsilankėme ir mes :]
2010.10.30 – 5a diena
Sekmadienis prasidėjo įdomiai. Visų pirma Vatikane susitikome su Gintaru Česoniu. Teliko eilinį kartą pakartoti, koks mažas tas pasaulis. Ir čia pat pastebėti, koks jis didelis. Nes patekti į Vatikano muziejų mes nesugebėjome dėl žmonių kiekio ir be galo ilgos eilės. Ji tęsėsi virš 1,2 km ir atstovėję valandą mums pavyko pajudėti vos 100 metrų. Suvokę realią situaciją patraukėme visai į kitą Romos miesto dalį.
Autobusu pasiekemė Foro Italico – sporto kompleksą, kuris buvo pastatytas tarp 1928 ir 1938 metų ir pavadintas Musolinio forumu. Fašistinė architektūra, valdoma paties Benito Mussolini’o, čia atsiskleidžia visu gražumu ir tikslumu, griežtas linijas suderindama su imperatoriškų laikų architektūra.
Komplekse be pagrindinio Stadio dei Marmi stadiono yra Stadio del Nuoto (Plaukimo stadionas), teniso kortai ir kiti sporto centrai, kuriuose 1960 metais vyko vasaros olimpiada.
Kai kurie pastatai ypač primena Kauno tarpukario architektūrą.
Netoliese, vos perėję tiltą pasiekėme kito laikmečio architektūros ir šiuolaikinio meno pažibą – muziejų MAXXI. 2010 metais atidarytas Zaha Hadid suprojektuotas muziejus įtraukė ilgam. Puikūs darbai, puikios erdvės, puikiai praleistas laikas.
Praleidę kelias geras valandas MAXXI muziejuje sėdome į tramvajų, vėliau į metro ir atsidūrėme visai kitame miesto gale – EUR (Esposizione Universale Roma) rajone. Esposizione Universale Roma (EUR, dar vadinamas E42) yra didžiulis kompleksas, dabar verslo ir priemiesčio rajonas. Pradėtas 1935 metais Benito Mussolinio ir planuotas pabaigti 1942 metais, projektas turėjo būti skirtas fašizmo dvidešimtmečiui ir pasaulinei parodai-mugei, tačiau dėl II Pasaulinio karo nebuvo baigtas.
Migruojanti skulptūra “The Awakening“, sukurta 1980 metais J. Seward Johnson ir pirmą kartą demonstruota Washingtone.
Palazzo della Civiltà Italiana dar žinoma kaip Colosseo Quadrato (Kvadratinis koliziejus) – tikra vadovėlinė architektūros ikona. Šedevras, kurį pamatyti tikrai labai labai verta.
Chiesa dei Santi Pietro e Paolo bažnyčia.
Palydėję Saulę iki stoties, patraukėme link savo nakvynės namų. Pakeliui aplankėme įspūdingo dydžio Basilica di Santa Maria Maggiore.
Praėję Esquiline kalną, kuris yra vienas iš “septynių Romos kalvų”, ir parką išlindome šalia gražiai apšviesto koliziejaus. Kojos automatiškai traukė link nakvynės ploto, pro Circus Maximus, žydų geto rajoną ir tradiciškai pro Vatikaną…
2010.11.01 – 7a diena
Pirmadienis prasidėjo Šv.Petro bazilikos aplankymu. Eilė buvo gerokai trumpesnė, vos per visą aikštę be jokių uodegyčių. Tad į baziliką patekom lengvai.
Sunkiau patekti buvo ant Šv.Petro bazilikos kupolo ir stogo. Kadangi lietus pliaupė kaip iš kibiro, galingai ir grėsmingai griaudėjo, žmonių leisti ant stogo nenorėjo. Visgi pralaukę keliose eilėse, patekome ir ten, kur norėjome.
Pabuvę Vatikane, lėtai, per lietų pasivaikščiojome po jau matytas ir dar nematytas vietas.
Pie di Marmo – marmurinė koja, atskilusi nuo Egipto deivės Isis šventovėje esančios skulptūros
Teatro di Marcello pavadinimą gavo imperatoriaus Augustus sunėno Marcus Marcellus garbei priminti, bo tas mirė penkis metus iki šio teatro statybos pabaigos. Teatro vietą numatęs ir pradėjęs Julius Ceaser, beje, irgi nesulaukė šio teatro pradžios, buvo nužudytas. Galų gale 13 metais prieš Kr. teatras pabaigtas ir 12 metais pr.Kr. Augusto oficialiai atidarytas. Dabar ten užsistatę namus gyvena žmonės ir vaidina savo gyvenimo roles. Simboliška, visgi.
Gražiausia ir artimiausia širdžiai Basilica di Santa Maria in Cosmedin arba dar kitaip de Schola Graeca. Sena (VI amžius), nedidukė ir minimaliai papuošta (daug sienų tapybos tiesiog neišliko), tamsi ir skambiai “papuošta” graikiškomis religinėmis vienuolių giesmėmis. Ypatinga vieta.
Jame dar yra senasis kanalizacijos šulinio dangtis, kuriame pavaizduotas grėsmingas seniokas su ūsais ir barzda ir su šiek tiek pražiodyta burna. Legenda sako, kad kas yra apsimelavęs, geriau tegu rankos nekiša jo burnon, nes sutrumpės. Mudu žinom, ką sakom, todėl net nebandėm priartėti prie jo :]
Trajano forumas, kuris liko neaplankytas, nors turėjom dar pusantros valandos. Šį kartą streikavo ne darbuotojai, o elektros tiekimas. Ką gi, kitam kartui…
Įspūdinga Basilica di Santa Maria Maggiore. Daug turto, daug puošmenos, labai didžiulė ir pilna ne tik turistų, bet ir mišių klausytojų. Šiek tiek pasiklausę ir mes mišių, patraukėme valgyti. Galvoje sukosi rytojaus ankstyvo ryto planas nuvykti iki Termini (stoties), iš ten iki Ciampino oro uosto. Grįžę į nakvynės plotą atsisveikinom su simpatišku italu, kuris mus priėmė ir palūžom trumpam miegui.
Išvykome tvarkingai, laiku ir be jokių nuotykių. Supratom, kad grįžti į Romą kada nors reikės. Liko dar ne visi įdomūs aplankyti objektai, galų gale tokio dydžio mieste kasmet turėtų atsirasti kas nors naujo ir įdomaus. Ir nors tai nėra pats mieliausias miestas, žavių kampų jis turi pakankamai, kad norėtųsi grįžti ir dėl jau matytų vietų. Tad, kada nors…
What do you think?