2012 menai [liep-gruo]

By skrandis, 2012/11/29

2012 menai [liep-gruo]

2012.07.27
Galerijoje “Meno parkas” vyksta festivalis “Kaunas mene”, o festivalyje yra paroda “Svetimšalio išbandymas“, o joje demonstruojami audiovizualiniai darbai, kuriuose yra Jūratės Jarulytės pagauti vaizdai.
Daug, ilgų ir apie “gyvenimą” video darbų žiūrėt niekada neturiu kantrybės. Tai ir ne filmas, tai ir ne videoklipas, tai ne koncerto vizualinė išraiška, tai ir ne vizualiai gražiai išreikštas vaizdas. Kažkas tarpinio ir panašaus į šaligatvio bordiūrą – eiti juo smagu, bet greitai pereini arba į gatvės pusę, arba į šaligatvio.

 

2012.07.27
Belaukian Anties koncerto, sutikta ir keletas pažįstamų veidų…
…o Anties koncerto taip ir nesulaukėm. Ir gerai, vis tiek jie jau nebe TIE.

 

2012.08.10
Raudondvaryje įvyko tarptautinis žemės meno festivalis LAND ART RAUDONDVARIS. Su gražiais, kūrybingais ir kartu paprastais kaip žemė meno-gamtos kūriniais.
Pirmasis žemės meno festivalis sukvietė svečius iš Šveicarijos, Kanados, Taivanio, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Rusijos, Lenkijos, Olandijos, Vengrijos ir Lietuvos.

 

2012.08.11
Mus aplankė Bielkauskų šeimyna, o mes su jais aplankėm Pažaislio vienuolyną.

 

2012.08.11
Išlydėję svečius (Bielkauskų šeimyną) nupėdinome į Fluxus ministeriją. Joje vyko keletas fotografijos parodų, kurių esminė buvo “camera obscura / pinhole” ir soliaografija – iki šiol negirdėtas ir nematytas metodas fotografijoje.

2012.08.11
Gyvenime netikėtumų daug, bet dauguma jų nueina užmarštin. Kai kas, labai retas įvykis, visgi lieka ilgam galvoje.
Bevaikščiodami po senamiestį šalia Vilniaus gatvės požeminės perėjos, nuo Kauno Dievo Kūno bažnyčios esančio varguolio sulaukėme dėmesio. Jis rankos judesiu kvietė užeiti į bažnyčią. Joje teko būti labai ankstyvoje jaunystėje, kai dar buvo viduje sovietų įgriozdintas kino teatras, tad pasmalsauti norėjosi. Apačioje, fojė, sutvarkytoje patalpoje vyko mišios. Šiek tiek sovietų palikimo, šiek tiek švarios religingos aplinkos, giedantys žmonės. Nieko ypatingo. Apsidairėm ir jau ruošėmes išeiti, kai tas pats paprastai, gal kiek varganai atrodantis žmogelis gestais pakvietė eiti kartu į viršų. Greitai supratom, kad žmogus su raktais – nebylys. Žmogaus svetinga šyspena ir mūsų smalsumas nugalėjo – nusekėm paskui ir patekom į buvusią kino salę, kur visiškai netvarkingoje aplinkoje matėse bandymai atkapstyti freskas bei pastangos atgauti bažnyčios vaizdą. Nebylys gestais, mimika pasakojo nesustodamas ir mums buvo pasiutiškai viskas netikėta ir įdomu. Ir kai jau atrodė, kad laikas eiti, sargaujantis žmogelis parodė gestais sekti toliau ir siaurais laiptukais užvedė mums iki balandžių pamėgtos varpinės, parodė bažnyčios skliautus iš viršaus, papasakojo kiek varpų buvo, perspėjo, kur geriau kojų nedėti, ir supažindino su savo namais – varpinėje esančia palapine…
Žmogaus-balandžio istorijos tęsėsi ir išėjus laukan, apie tunelius po senamiesčiu, apie Vytautą Didįjį, apie kitus sunkiai nupasakojamus stebuklus…
Tokie nutikimai – tarsi razinkos gyvenime.

 

2012.08.24-26
Be jausmų, atsipalaidavimo, kalbų, čia buvo dar ir…
kelionė…
performansai…
paskaitos…
kolekcionavimas…
skrydžiai…
muzika…
ir vasaros pabaigtuvės. Tokios, kaip visada ir turi būti – puikios. Mėnuo Juodaragis mums jau senai daug daugiau nei muzikos festivalis. Turbūt niekad jis ir nebuvo tik muzikos festivaliu….

 

2012.08.31
M. Žilinsko dailės galerijoje ne vieną savaitę veikė daug ko rekomenduota brito Duncan Higgins paroda „Unloud“ – tapybos, piešinių ir tekstų pasakojimai. Darbai tarsi trumpametražio ir retakadrio filmo peržiūra… Multimedija kitu rakursu. Buvo ir gražu, ir kažkaip faina, ir įdomu.

 

2012.08.31
Kauno fotografijos galerijoje buvo uždaryta Lietuvos fotografijos klasiko Vaclovo Strauko paroda. Skambant instrumentalistui iš Gruzijos bei Gražvydo Kardoko muzikai, ramiai pakalbant Gintarui Česoniui, paplepant su atėjusiais pažįstamais kartu apžiūrėti parodą.
Paroda, kurios didžiąją dalį sudaro šypseną sukeliančios nuotraukos iš ciklo „Paskutinis skambutis“ (1975-1987), savotiškai buvo uždaroma prieš pat mokslo metų pradžią. Tarsi ženklas, kad šie moksleivių veidai nebetinka šiems laikams.

 

2012.09.03
Besitęsiant beviltiškai ilgam konfliktui dėl Vytauto karo muziejaus sodelio kariliono, R.Eimontas niekaip negali įgyvendinti savų norų ir teisių kiekvieną Mokslo metų pradžią atšvęsti grojant varpais.
Šį kartą jam tai pavyko padaryti alternatyviai – nuo Kauno pilies su programa “Lyre of wisdom“.
Ir buvo gražu.

 

2012.09.04-05
2012 metai Lietuvoje minimi kaip Muziejų metai. Proga nemenka – suėjo lygiai 200 metų nuo pirmojo Lietuvos muziejaus įkūrimo Bijotuose, kur D.Poška įrengė etno muziejuką ąžuolo kamiene.
Metų pabaigtuvėms surengiama vis daugiau apžvalginių reginių. Vienas iš tų renginių – Muziejų mugė “Parodų tiltai”. Mugė, kurioje įvairių miestų ir miestelių muziejai pristato save ir savo kraštą skirtingose miesto erdvėse.
Užmanymas kaip ir gražus, tačiau išpildymas – kaip visada. Mugė tapo eiliniu pasigrožėjimu savimi t.y. muziejininkai muziejininkams. Nesugebėta nei pritraukti daugiau lankytojų, nei žiniasklaidos, nei tokių svarbių šiame įvykyje asmenų, kaip mokytojų. Viskas suvirė savose sultyse ir vėl eilinį kartą muziejai liko įdomūs patys sau…

 

2012.09.04-05
Ruduo prasideda aktyviai – vienas po kito ant Kauno užkrenta šiuolaikinio meno festivaliai. Šį kartą – Kauno foto festivalis 2012.
Pradžia įspūdinga – Kauno foto galerijoje atidaryta KAUNAS PHOTO STAR 2011 nugalėjoto Luca Zanier fotografijos paroda. Švarių, erdvių, gilių ir galingų foto vaizdų paroda iš atominių elektrinių. Jei kas agituoja prieš atominės elektrinės statybas Lietuvoje, pirmiau turėtų pamatyti šią parodą – atimti tokius vaizdus iš Lietuvos griežtai draudžiama :]

Meno parko galerijoje atidaryta KAUNAS PHOTO STAR 2011 laureatų Alexandra Demenkova (Rusija), Andreas Meichsner (Vokietija), Wilma Hurksainen (Suomija) parodos. Gal dėl skirtingo fotografijų formato, gal kažkiek dėl varganos Meno parko atmosferos, gal dėl šveicaro Luca palikto įspūdžio, gal dėl šiaip neįspūdingų foto darbų, paroda atrodo gera, bet ne itin kabinanti.

Nors žvilgtelėjus į internetą, ypač į “Moteris, kuri susituokė su arkliu“, apima supratis, kad darbai ir ši paroda dėmesio yra verti.

Fluxus Ministerijoje įvyko Tadao Cern ,,Blow job” parodos atidarymas. Popsas niekad nežavėjo. Gal pirmame įspūdyje lieko kažkiek juoko, bet neilgai. Juk tas pats anekdotas , ypač jei jis lėkštas, greitai tampa nebejuokingas.

Tuo tarpu M.Žilinsko galerijoje atidaryta didžiulė paroda „APIE FOTOGRAFIJĄ“, kurioje galima rasti įvairiausių kūrėjų iš įvairiausių šalių foto darbus.

Parodos gausiai lankomos, žmonių apkalbamos ir pastebimos. Net iš Vilniaus photo bike club atvyksta apsižiūrėti… O jei jau iš taip toli atvyko, reiškia, jog dalyks rimts šis festivalis.:]

 

2012.09.09
Pakartotinai, šį kartą su Gintare, aplankytas tarptautinis žemės meno festivalis LAND ART RAUDONDVARIS. Nors ne visi gamtos kūriniai (sukurti žmogaus) atlaikė gamtą, pasidairyti gražiame piliadvaryje vistiek miela.

 

2012.09.13-14
Romuvos kino teatre ir vėl rodomas įdomus kinas – Vilnius Short Film festivalis, kuriame įvairiausi trumpametražiai filmukai pristatomi paketais. Tiek vieną dieną, tiek kitą buvo ką pamatyti ir kuom pasigerėti, bet visumoje programos šiek tiek be veido, nelabai išsiskiriančios iš kitų trumpametražių kino festivalių. Kad ir Tinklų.

 

2012.09.14
Renginys Kauno naktys turbūt garsiausios savo PR’o ir renginių kokybės žirklėmis t.y. kuo geriau išsireklamuoja, tuo prasčiau jiems gaunasi su renginių turiniu.
Teko lankytis prieš keletą metų ir smarkiai nusivilti – renginiai buvo silpni, programa – šlubuojanti, koncepcijos – nulis, žmonių be minties – daug. Po kelių metų niekas nepasikeitė – renginys mėgėjiškas ir nevertas laiko gaišaties.

 

2012.09.21
Seime, kurioje vyko konferencija ir kurioje teko dalyvauti, veikė senų Alko klubų atgimimo laikų plakatų paroda.

 

2012.09.21
Turint laiko per konferencijos pietų pertrauką apsilankiau Prospekto galerijoje, kur buvo rodoma Vilmos Samulionytės fotografijos paroda “Kosha“.
Interjerai, esantys Lietuvos civilinės metrikacijos skyriuose, gerokai nustebina. Vaizdai tarsi iš filmų apie santuokas Las Vegas mieste, neįtikėtinai svetimi ir pižoniški, kažkokie netikri ir labai tolimi. Dokumentika, kurios Lietuvoje nesitiki galintis sutikti.

 

2012.10.29
Legendiniame vėsiame kino teatre “Romuva” įvyko jubiliejinio 10-tojo Tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ atidarymas.
Atidarymo programa, kurią sudarė dvi dalys (studentiška ir profesionali), nustebino ne tik tėvelius, kurie nebuvo pasiruyošę vaikams rodyti animacines kraujo, sekso ir kitokių gėrybių scenas, bet ir mudu. Velniam atidaryme rodyti silpnus studentų darbus, nesupratome….

 

2012.11.07
„Gera muzika gyvai“ Lietuvoje pristato labai įvairią muziką, kurios turbūt niekas kitas taip drąsiai neveža. Šį kartą Kauno nacionaliniame (!) dramos teatre koncertavo Tuvos Respublikos grupė Yat Kha, derinanti tradicinį gerklinį dainavimą su rock muzika.
„Yat-Kha“ kūrybos derinys tarp folkloro, gerklinio dainavimo bei rocko atrodė patrauklus, tačiau koncertas pasirodė pakankamai nuobodus ir silpnas. Nei gilaus ir išraiškingo tuvių atlikimo, nei gero metalo. Toks pramoginis nerimtas vakarėlis, kur viskas sukramtoma lengvai ir paviršutiniškai. Labiau sueitų kokiam bare su alaus bokalais po punkrock grupių pasirodymo (būtų tarsi razinka dienoje), o čia šis solinis koncertukas, už tokią kainą, tokioj erdvėj – kaip popkornas… Silpnai.

 

2012.11.10
Proga pamatyti alternatyvos garsenybes Anykščiuose atrodė netikėta ir intriguojanti. Tad lapkričio 10 dieną atsidūrėme beveik sutvarkytame Anykščių kultūros centre. Čia tradiciškai teko pastovinėti ir pasimėgauti alumi, kol nulaižytoje salėje prasidėjo tradicinis reginys “The Machine Started To Flow Into A Vein (Vol. 3)“.
Scenoje pasirodė kultinis elektroninės muzikos projektas Nurse With Wound, Andrew Liles bei du lietuviški projektai – Skeldos ir Dimeth Trip.
Ir nors nesame Nurse With Wound ar krautrock’o gerbėjai, bet vienoje vietoje su avant-garde, industrial, noise, dark ambient, drone ir improvizacijomis susiskambėjo gerai. Buvo verta sudalyvauti bei taip pat pamatyti visą senųjų dangiečių gvardiją.

 

2012.11.15, 20
Geras kitoks kinas visada traukia apsilankyti kino teatruose, kur jie bebūtų (romuvoj ar akropolyje). Ir smagu, kad Kaune kino festivalių vis gausiau, vis įvairiau. Ta proga galima papuošti savo vakarus dėmesio vertomis istorijomis.
Pirmasis apžiūrėtas filmas “Beveik vyras” (Mer eller mindre mann / The Almost Man). Toks pažįstamas ir suprantamas, kartu stebinantis ir keliantys norą pasiginčyti. Tačiau… vyrukams, einantiems į mišką naktimis šaltame rudenyje, pokštaujantiems ir blevyzgojantiems, šis filmas turėtų būti kažkodėl labai artimas :]
Iš kitos pusės, nereikia būti naiviems ir manyti, kad moteriška pusė yra kąmažiau padūkusi nei vyriška :]
Antras seansas – “Didi diena” (Le Grand Soir). Pankiška ir revoliucinga istorija apie šeimyną, kurioje visi nariai vienaip ar kitaip pasiekia savo – išsilaisvina iš pasaulio taisyklių ir, nors ir menkomis priemonėmis, kovoja su sistema. Įkvepiantis filmas. Nebūtinai tapti panku, nebūtinai kovoti prieš vieną ar kitą šio pasaulio taisyklę, bet būtinai kovoti už save ir savo laisvę būti tuom, kuom nori, atsisakant kitų primetamų kvailų taisyklių. Pakilėjimas yra, tereikia jaustis visada jaunu ir tinkamu kovai.
Štai taip kukliai mūsų lankymasis Scanoramoje ir baigėsi. Norėjome patekti į dar du filmus, tačiau abiem atvejais netilpom. Geras kinas Kaune pageidaujamas gausiai.

 

2012.11.20
Besiruošiant Dariaus ir Girėno skrydžio 80-mečiui (kitais metais), apsilankiau šalia Dariaus ir Girėno aerodromo esančiame Aviacijos muziejuje. Joje planuojama padaryti specialią fotosesiją, skirtą kitų metų renginiams. Tad pasitaikė puiki proga tiesiog apsižvalgyti ir įvertinti vizualių sprendimų galimybes.
Turint galvoje Kauno Technikos muziejų asociacijos sukūrimą, šis muziejus galėtų tapti dar labiau pastebimas ir lankomas. Tikėkimės, geri norai ne vien pragaran veda :]

 

2012.11.23
Meno parko galerijoje atidaryta Arūno Vaitkūno paroda “Piešiniai. Fotografija”
Tiesą sakant, niekad nesupratau šio stiliaus. Ar tai bandymas ironizuot, ar bandymas grįžt į vaikystę, ar stengiamasi būti paprastais kaip bulvė, o gal giliais kaip… bet… Bet kuriuo atveju, tai nekabina ir nesugebu vertint to kaip meno…

 

2012.11.24
Kauno šokio teatras Aura pasitiko savo 30-ąjį gimtadienį ir miestiečiams gausiai padovanojo įvairių pasirodymų. Viename jų, pakviesti Gintarės, apsilankėme ir mudu.
Vakaro pasirodymus sudarė dvi dalys – viena dalis skirta Auros senbuviams, antra – naujam šokiui. Pirmoji dalis “Dainos, kurias dainavau” (joje šoko senbuviai) gerokai mestelėjo į kažkuriuos metus, savo lengvais ir romantiškais judesiais, minkštumu ir gal net saldumu. Akivaizdu, kad pirmieji judesiai nebuvo grubūs ir jais nemėgino iškart šokiruoti publiką, augino mažais ir patikrintais žingsniukais.
Tuo tarpu antra dalis “Iš(ne)plautas dangus” atskleidė kitą dabartinės Auros veidą – norą išrėkti, išrodyti tiesiai (gal kiek net per grubiai tiesiai) tai, kas šiuo metu populiariausia mūsų pasaulyje, žiniasklaidoje, televizijoje – seksą. Kodėl gimtadienio proga kalbama apie tai, nežinia…
Belieka palinkėti kažko gilaus, gražių kūnų (ne ta banalia prasme, o gražiai fiziškai judančių), ištikimų šokėjų, stiprių vyriškių ir jėgos išraiškoje, mintyje, judesyje.

 

2012.11.24
lgą laiką kalbintas Ramūnas Jaras t.y. dabar Jaras Ramūnas atgaivinti Sumirimą (arba kitaip Didelį Pasaulį), netikėtai pats tai padarė būtent šį rudenį. Velniškai džiugu, nes šis legendinis festivalis savu laiku buvo vienas kertinių Kauno undergroundo renginių.
Iš trijų dienų, kurių metu vyko Sumirimas, pavyko apsilankyti tik 6dienį. Scenoje – grupė Rumunija, kuri šį kartą buvo pankiškai neatsakinga, nepankiškai neenerginga ir nuobodi, Šiaulių Žuvys, kurių ir muzika, ir pasirodymas, ir stiklainiai sugrąžino į geruosius senuosius art avangard post neo alternative n-tuosius laikus bei latvis Authehtlk, kuris bružino laptopo klaviatūrą ir nepasirodė kažkuom įdomus. Pirmoji pasirodžiusi IVTKYGYG buvo pražiopsota, nes tuo metu mudu dalyvavome Auros 30mečio gimtadienyje.
“Sumirimas” atgaivintas. Ar ilgam, nežinia, nes dėmesį atsikovoti užims laiko. Tačiau persikraustymas į Fluxus ministeriją nedžiugina. Ši vieta nei tinkama, nei maloni, nei alternatyvi. Yra daug variantų, kai sandėliai, šiukšlynai ar panašūs industriniai objektai sukuria puikią atmosferą. Bet Fluxus ministerijoje to nėra, ją įrengę ministrai nesugebėjo darbo atlikti tinkamai ar gerai (kad ir kiek jie ten dėjo savęs ir pastangų…). Ir kaskart einant į ministeriją tenka save nugalėt, vardan to meno ir tos kultūros…

 

2012.11.25
Agnė Jonkutė yra maloni ir kaip žmogus, ir kaip autorė, tad jos tapybos ir fotografijos parodą „Neregimųjų atvaizdai” aplankiau du kartus (per atidarymą ir kartu su Alwyda). Švarioje ir erdvioje Kauno fotografijos galerijoje A. Jonkutės tuščios tamsios erdvės, šešėliai ir viena kita šviesos srovė žiūrisi labai gerai. Tie minimalios išraiškos stačiakampiai ant sienų sužavi nuo pirmo žvilgsnio. Kaip ir subtilus priėjimas prie fotografijos, primityvus vaizdas, kažkoks nereikšmingas garažas ar neįžiūrimos galerijos sienos – užtektinai vietos fantazijai.
Tiek nedaug išorėje, bet tiek giliai viduje. Malonumas aplankyti šią parodą. Dar ir dar kartą.
Bandau prisiminti prastą šios galerijos parodą ir nesugebu. Jei ir buvo, šauniai ją pražiopsojau :]

 

2012.11.27
Kaunas visada garsėjo kaip technologijų ir technikos miestas. Ir nenuostabu, kad aplinkoje vis dažniau tai vienur, tai kitur atsiranda naujos arba atsiskleidžia senos galimybės šioje srityje tapti dar stipresniais ar pastebimesniais.
Šiuo atveju Kaune atsivėrė puiki galimybė sukurti naują kultūros ir technikos centrą – Technikos muziejų arba Technikos muziejų tinklą.
Tam yra puikios galimybės, nes Kauno mieste turime Aviacijos muziejų , Energijos muziejų, Ryšių istorijos muziejų, Karo technikos muziejų ir neatidarytą Transporto muziejų. Pridėkime dar Technopolį ar kitą technologijų centrą su moderniais sprendimais, šiek tiek įvairių sričių specialistų ir daug lipnios medžiagos, sujungiant šias visas skirtingas įstaigas ir gautume visai galingą kultūrinį ir istorinį muziejų.
Bet ar tai realu, priklauso ne tik nuo Kauno miesto mero, kuriam ir aprodėme Transporto muziejaus kolekciją, bet ir nuo išvardintų muziejų direktorių ir savininkų. Laikas parodys, kas kam rūpi…
p.s. muziejaus kolekcijos neviešinti prašė muziejaus steigėjas, kadangi projektas dar tik vystomas ir stengiamasi per daug neišsišokti, pakol viskas neįgavo aiškių rėmų. Todėl čia pateikiamos tik detalės. Objektų, kurie išties labai įspūdingi ir įdomūs ne tik transporto ir technikos fanatams.

 

2012.11.29
Tomas Pub’as su antropologe Rasa Pranskevičiūte pristatė kaunietišką alternatyvininkų knygą „Subkultūra“. Joje interviu, tekstai, istorijos, (iš)pažintys ir fotografijos. Savotiškas mūsų visų atspindys, žmonių, su kuriais vienokiu ar kitokiu būdu eita tuo pačiu alternatyviu keliu.

 

2012.12.14
Kino teatre “Romuva” įvyko renginys “Užmesk akį” – trumpametražių filmų festivaliukas. Jaunimas pateikė įvairiausio stiliaus vaizdus, nuo dokumentikos iki fantastikos. Tiesą sakant, vos 1-2 filmukai padarė įspūdį, o duguma… negeriau nei legendinis real-thrill-fantasy-drama “Kas daugiau parneš…”
Bet pradedantys yra pradedantys – negali būti kieti vos ėmėsi kurti trumpametražius filmus. Labiau nervino komisijos komentarai t.y. ypač jaunimo atstovų-“ekspertų” išvados. Vyresnieji Jankauskas ir Buškevičius su užduotimi susitvarkė, bet likusieji… Na tebūnie… Jų reikalas. Gi nekalti, kad juos pakvietė.

 

2012.12.30
Gruodis nebuvo perpildytas kultūriniais renginiais, bet užsipildė susitikimais su kultūros, meno sąjungų ir kūrybingų sričių specialistais. Deja, šviesių ir garbingų žmonių, sutikti teko gerokai per mažai, nei norėtųsi ar būtų galima pasidžiaugti…

What do you think?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.