Užutrakio keliais [nr 181]

By skrandis, 2012/08/05

Gavę Giedriaus ir Astos rekomendaciją, patraukėme link Trakų ir gamtos tako ties Varnikais.

Varnikų pažintinis takas – 3,5 km, iš kurių 1,3 km sudaro takas lentikėmis, vedančiomis per pelkę. Tako pradžia yra miške – 100-130 metų amžiaus natūraliai susiformavusiame miške, kuriame auga 130-150 metų ąžuolai. Takas apeina Ilgelio pelkę. Joje yra keturi ežerėliai: Baluošas, Piliškių, Bevardis ir Ilgelis. Takas įsileidžia į pelkių viduriuką, turbūt kitaip sunkiai įveikiamą.

Draustinyje auga 600 rūšių aukštesniųjų augalų, iš kurių 16 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, pvz.: šakotasis šiaudenis, plačioji platužė, statusis atgiris.

Čia užtikta Apskritalapė saulašarė – vabzdžiaėdis augalas. Toks simpatiškas, bet lipnus ir klastingas labai mažiems padarėliams.

Ramus ir lengvai praeinamas takas įžengia ir į pelkės šerdį. Čia įsitaisę ant liepto patinginiavome, pasikaitinome ir lengvai pameditavome.

Grįžome prie mašinos ir patraukėme link Senųjų Trakų. Senuosiuose Trakuose būta senai, tad Alwyda norėjo atgaivinti vaizdus, kurie per daugelį metų užkrito kažkur į atminties užkaborius… Senųjų Trakų piliavietės vietoje pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. Pastarasis, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčia, gražiai sutvarkytas ir naudojamas pagal paskirtį.

Patraukdami atgal link Kaunas-Vilnius autostrados, užsukome link Užutrakio dvaro. Nesenai televizijoje matytas žinių reportažas nuteikė geriems vaizdams, tad nors kelias iki dvaro buvo gausiai užstatytas automobiliais (vyko masinės maudynės Galvės ežere), energingai brovėmis pirmyn.
Užutrakio rūmus 1898–1901 m. pastatė grafo Juozapo Tiškevičiaus jauniausias sūnus Juozapas Tiškevičius. Jis buvo pirmasis Užutrakio ordinatorius. Tai pagal lenkų architekto Juzefo Huso projektą statyti istoristiniai, turintys neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų rūmai. Interjerai buvo dekoruoti ankstyvuoju prancūzų klasicizmo – Liudviko XVI stiliumi.

Rūmus supa didelis atgaivinamas parkas, kuris buvo buvo sumanytas kaip vandens parkas. Jame buvo įrengta sudėtinga, daugiau nei 20 dekoratyvių tarpusavyje ir su didžiaisiais Galvės bei Skaisčio (Žydiškių) ežerais sujungta tvenkinių sistema. Parką suprojektavo Eduardas Andrė.
Viduje ir šalia dvaro vyksta klasikinės muzikos koncertai, parodos ir visoks kitoks kultūrinis gyvenimas. Kaip tik šiai dienai joje pamatėme trečius metus iš eilės rengiamą parodą iš ciklo “Menamos istorijos“, kurioje eksponuojama per trisdešimt žinomų šiuolaikinių lietuvių ir vokiečių menininkų kūrinių.
Parodoje dalyvauja: Bronius Gražys, Mindaugas Skudutis, Henrikas Natalevičius, Ričardas Bartkevičius, Vilmantas Marcinkevičius, Arvydas Ališanka, Živilė Jasutytė, Pranas Griušys, Paulius Juška, Miglė Kosinskaitė, Vytautas Tomaševičius, Bernd Wagner (Vokietija), Laisvydė Šalčiūtė, Arūnė Tornau, Tobias Ott (Vokietija), Aušra Barzdukaitė – Vaitkūnienė, Arturas Valiauga, Linas Cicėnas, Vytautas Vasiliūnas, Lina Šiškutė, Andrius Miežis, Volker Wunderlich (Vokietija), Ula Šimulynaitė, Agnė Juškaitė, Harald Burger (Vokietija), Eglė Vertelkaitė, Joalnta Kyzikaitė, Elena Balsiukaitė – Brazdžiūnienė, Kazys Venclovas, Monika Furmanavičiūtė, Linas Liandzbergis. Paroda kokybiška, įvairi technikomis ir tikrai smagiai peržiūrėta. Puikus turinys užpildyti gražiai sutvarkytą dvarą.

Praleidę kelias valandas dvare ir dvaro teritorijoje, patraukėme link Neries regioninio parko. Čia, šalia Stirnių piliakalnio, yra vos 750 m Saidės pažintinis takas. Stirnių piliakalnis – atrastas visai ne taip senai ir keistomis aplinkybėmis. 1995 m. gamtininkas R. Kazlauskas (prisimenat “Langą į gamtą”? :]), besigydydamas greta esančioje sanatorijoje, pastebėjo įdomų akmenį, kurį jis spėjo buvus aukuro akmeniu. Ieškodamas vietos, kur galėjo gyventi čia aukoję žmonės, jis aptiko piliakalnį. Archeologai, ištyrę akmens aplinką, neaptiko šventvietės žymių. Dar prieš patvirtinant čia esant piliakalnį, gretimų kaimų žmonės pasakojo, kad ant šio kalno tais laikais, kai Trakai buvo Lietuvos sostinė, buvusi pilis.
Saidės pažintinis takas eina per piliakalnio viršūnę.

Šalia Saidės ir Neries santakos guli įspūdingų matmenų Saidės akmuo. Jo plotis – 2,5 m., aukštis apie 1,5 m.
Alwyda nusifotografavo šalia Neries, kur esti akivaizdžiai matoma rėva. Saidės rėva – viena iš pačių didžiausių Neryje. Praeitame amžiuje, kai klestėjo sielininkystė, tarp Neries sielininkų gyvavo posakis: „Jei Saidžius praplauksi – toliau keliausi“, – nes kitos upės rėvos buvo lengviau praplaukiamos.
Namo patraukėme senuoju Vilnius-Kaunas keliu, kuris matomas šalia Rykantų. Visada iki šiol pravažiuojant automaistrale šalia Rykantų (arba traukiniu) domino šio kelio danga, jau iš tolo išsiskirianti ir gražiai atrodanti.
Tai vienas seniausių kelių mūsų krašte. Istorinis kelias įdomus grindiniu iš šlifuotų akmenų. Sakoma, kad tas grindinys įrengtas lenkų laikais (1920–1939 m.).

Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia – gotikinės konstrukcijos, renesanso formų. Yra nuo 1668 m. išlikusios freskos. Pamaldos laikomos tik lenkų kalba.
2009 metais Rykantuose buvo 301-as registruotas gyventojas. Seniausi Rykantų gyventojai tarpusavyje dažniausiai kalba lenkų kalbą, kadangi 1920- 1939 m. keli kilometrai nuo Rykantų buvo Lenkijos Lietuvos pasienis, o Rykantai su visu Vilniaus kraštu priklausė Lenkijai. Šiuo metu jaunimas savo gimtąja kalba vis dažniau pasirenka lietuvių kalbą, o lenkiškai bendrauja tik su seneliais. Daug metų veikusi rusų-lenkų vidurinė mokykla, neišsilaikė, vaikų vis mažėjo, ir šiuo metu čia veikia tik pradinė lietuvių mokykla. Ir toliau mažėjant mokinių skaičiui, mokykla šiuo metu kovoja dėl išlikimo.