By skrandis, 2021/08/22
Vasarai besibaigiant laukiamiausias įvykis – Mėnuo Juodaragis. Jau kurį laiką šį festivalį ėmėm derinti su atostogomis arba kelionėmis aplink MJR vietą. Šį karta patraukėme pirmiau į PAM, kur pasimėgavome paskutinių vasaros savaičių šiluma, augančiais grybais ir maloniomis maudynėmis.
Buvo ir lietaus, buvo ir šilumos. Pasinaudojome ir pirtele, ir valtimi, ir plačiu lieptu.
Momentui ištaikius, pasijudinome ir aplink PAM. Pirmiausiai apsilankėme Velnio duobėj, tada užkopėme ant Pamiškės piliakalnio, ant kurio jau esame buvę prieš daugel metų su Alwydos kolegomis ir draugais. Tada truktelėjome į priešingą pusę – link Vytautavos bažnyčios, kuri esti keistai kažkur tarp laukų ir miškų, bet ne prie kokio nors kaimo.
Galų gale nusprendėme šviežiomis akimis pasitikrinti mūsų gerus prisiminimus iš dzūkų gražiųjų kaimų Vaikštėnų, Klepočių ir Lieponių. Jie išties labai simpatiški, vis dar nesugadinti, o gal net ir dar gražesni. Sutikome ir malonių žmonių, kurie vaišino savo augintais agurkais, ar vietinio gyventojo surinktais grybais.
Kad ir kokia miela ir minimali ta civilizacija, visada smagu vėl akis ilsinti ties gamtos detalėmis.
O kai oras nelepina, saulė nekaitina, visada galima rasti ir kitokių laiko leidimo galimybių. Pvz nuvykti į Trakus ir aplankyti pilį, pasivaikščioti gatvelėmis, kuriomis niekada nevaikščiota, pasidairyti po užkampius, po kuriuos niekada nelandžiota.
Geri dalykai, kaip ir atostogos, visada baigiasi. Laikas atsisveikinti su ežeru, mielu Baubo namuku, ir traukti toliau.
2021 08 20-22
Toliau link Mėnuo Juodaragis [Grybo dvare], kuris ir vėl šiemet nepilnas, o dėl pandemijos pusinis. Bet tai nebėda. Šis festivalis vistiek apie tą patį – baltų kultūrą, puikią muziką, gerą kompaniją ir šiltą jausmą.
Festivaliui pasibaigus tiesiai namo keliauti draudžiama. Nebent lyja ar kokie baisiausi reikalai spaudžia. jei ne – būtina po Lietuvą dairytis. Pavyzdžiui sustoti Joniškyje ir pažiūrėti į Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią.
ARba pasigrožėti Baluošos ežeru. Ar išsimaudyti Stirnos ežere.
Arba nuvykti į Dubingius ir pavingiuoti aplink nuostabią naują Šv.Jurgio bažnyčią, senąją karčiamą, ar ant medinio tilto bei Dubingių piliavietę ant piliakalnio. Juk negali tokių dalykų pražiopsoti, jei gali tai aplankyti.
Arba sustoti kaime, kurio pavadinimo neprisimeni.
O vėliau sustoti prie pavadinimo, bet kaime neapsilankyti….
Bet judėti būtina. Ir vasarą pabaigti smagiai būtina. Ir gerus prisiminimus kaupti – taip pat būtina. Tad svarbiausia – nestabdyti :]
What do you think?