Skrandadienis pagal Skr
Artėjant kiekvienam gimtadieniui atsiranda vis didesnis noras jį ignoruoti. Dalinai dėl to, kad visa gausybė švenčių ką tik jau prabėgo. Dalinai dėl to, kad per tą pandemiją kiek nedrąsu ir susibėgti, nes sveikata yra rimtas dalykas ir nesinori rizikuoti. Dalinai dėl to, kad tų gimtadienių jau pakankamai daug būta ir nieko čia blatno sulaukti dar vieno.
Visgi, kad ir kaip tampa nebesvarbu švęsti, galima tiesiog atsipalaiduoti. Ypač, kai matosi brangiosios noras padaryti “kažką”. Jos netiesiogiai paskatintas skubiai įmetu užsakymą Booking.com, susiderinu su mama dėl vaikų priežiūros, susidėlioju programą, ką norisi pamatyti ir išbėgam į Vilnių, pas Igno viešbutį Joseph hotel
ir Tartle [paroda „Laisvėje ir nelaisvėje. Lietuvos dailė 1945–1990“]
ir pas Nacionalinę Dailės galeriją [paroda “Jonas Mekas ir Niujorko avangardas”]
ir pas Istorijų namus [paroda „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“]
ir pas Vytauto Kasiulio dailės muziejų [parodos “Antano Mončio šimtosioms gimimo metinėms skirta paroda „Veidai ir dvasios“ ir “Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių”
ir pas Cyber Spot [Vokiečių gatvėje]
ir pas MO [Tomo Pabedinsko ko-kuruota fotografijos paroda „Permainų šventė”]
Tai va toks gimtadienis man tinka. Paplepėti su chebra irgi būtų smagu, bet buvimas su žmona, pasivaikščiojimai, kalbėjimas ir meno parodų apžiūrėjimas – tobula dovana pačiam sau.
What do you think?