Mažai didelės Australijos [nr 422]

By skrandis, 2023/04/03

Dar 2022 metais Kaune buvo aišku, kad kitas UNESCO Kūrybiškų miestų dizaino potinklio susitikimas vyks  Australijos mieste Geelong. Jame sėkmingai pavyko sudalyvauti ir man. Ir tai buvo ne tik darbas, ne tik malonumas, ne tik pažinimas. Tai buvo tikra vyšnia ant torto, užsitarnauta dovana po sudėtingų ir ilgų „Kaunas2022“ metų.

Ir nestabdė tai, kad kelionė truko daugiau nei parą. Nestabdė ir tai, kad reikėjo apeiti kvailus biurokratinius barjerus norint gauti leidimą skristi šiek tiek anksčiau, nei buvo parašyta kvietime, nestabdė ilgi sėdėjimai lėktuve ar galimi ‘džetlagai’. Nuoširdžiai norėjosi susitikti su kolegomis, sustiprinti ryšius ir kartu pačiupinėti kitą Žemės pusę.

03.21
Skrydis per Helsinkį ir Honkongą. Helsinkio oro uostą pasiekiau prieš vidurnaktį, per kelias valandas. Žmonių mažai, tylu ir ramu. Ir čia tikras atradimas – audiovizualinė informatyvi turistinė instaliacija, skirta mėgautis šalies garsu, vaizdu ir sužinoti apie tai, kas Suomijoje gražiausia. Interaktyvi ir labai kabinanti instaliacija, ypač tokiu metu, kai žmonių vos vienas kitas.

03.22

Iš Helsinkio link Hong Kong išskrendu 00:30 nakties. Vos 12 val. skrydžio [dėl supistos ruZZijos karo prieš Ukrainą skrydis vyksta lankais] ir vietoj pusiaudienio, kurio tikisi mano kūnas, tikslą pasiekiu… vėl vakare. HonKonge tamsu ir beveik 19 val. vakaro. Oro uostas labai didelis, bet ir labai nuobodus. Pasitrinu 6 valandas, „paruošiu pamokas“ konferencijai ir nusiteikiu dar vienam ilgam skrydžiui iki Melbourne.

Tik 9 val. skrydžio. Bet jos neprailgsta – vėl keletas filmų, daug miego ir aš jau Australijoje!!!!

03.23

Štai ir aš šalyje, kurioje tikrai nesitikėjau artimiausiu metu atsidurti. Oras puikus, žmonės šviesūs, geranoriški, kalba angliškai ir… važiuoja britiškai. Kurį laiką važiuodamas autobusu nuo oro uosto link Melbourne nesupratau, kas gi ne taip… Tik po kokių dešimties minučių važiavimo susivokiau, kad australai, kaip ir dar keletas keistų šalių, važiuoja prieš eismą. Su laiku pripratau prie šios tvarkos ir kad nesuklysčiau, dairydavausi į abi puses, nesigilindamas, iš kurios pusės kas važiuoja :]

Tik atvykęs į Melbourne pasidėjau daiktus šūdiname „Ibis“ viešbutyje ir patraukiau žiūrėti didmiesčio. Esu buvęs keliuose didžiuliuose miestuose, bet 5 mln. gyventojų mieste – niekada. O šis ne tik didelis, bet ir aukštas, platus ir… vėl aukštas. Kartu jis kažkoks jaukus, suprantamas, žmogiško mastelio ir nebukas.

Prieš atvykdamas į Australiją ne vieną savaitę tyrinėjau visokias turistines ir kultūros svetaines, žymėdamasis ką ir kur verta pamatyti, tad mobilusis žemėlapis iškart atvedė iki „Docklands“ ir paviljono „Docklands Community Hub Reserve“ bei Webb tilto. Architektūros, įvairiausių parodų, viečikių mano žemėlapyje per 50. Tik spėk viską pamatyti.

Prieinu prie „Melbourne Convention and Exhibition Centre“ (MCEC), kuriame yra centras „The Lume“. Čia angaras pilnas „gyvos“ tapybos ir „Monet and friends“ grožio pasaulio. Instaliacija padaryta jaukiai, lengvai ir nepersistengiant. Vėliau erdvę užvaldo kosmosas. O dar kiek vėliau – rentgenu skenuoti medžiai. Brangus malonumas, kokybiškas ir  turbūt vertas tų investuotų mano pinigų. Smagumas, kad žmonių buvo nedaug, todėl buvo galima įsijausti.

Southbank’u patraukiu tyrinėti centrinio miesto. O jis apeinamas gan nesunkiai ir smagiai. Krantinės sutvarkytos, žmonių gausybė, šilumos daug, nuotaika tokia energinga ir aktyvi. Daug gatvės pasirodymų, daug sporto [bėga, paukia, juda ir pan]. Ir viskas kažkaip europietiška. Su šiokiu tokiu Azijos prieskoniu. Viskas man čia aišku, gan paprasta ir jauku. Vėliau visi sutikti vietiniai ir UNESCO tinklo nariai tik patvirtino, kad Melbourne labai europietiškas, o Sidney – amerikietiškas. Džiugu, kad pataikiau būtent čia, nes jausmas čia nuolat buvo smagus.

Laikas pailsėti ir eiti miegoti. Man miegoti, Alwydai keltis.

03.24

Turiu dar vieną dieną sau. Į Melburną atvykau keliomis dienomis anksčiau, nes norėjosi pamatyti šį miestą, norėjosi aplankyti ten, kur nebuvo numatyta pagal programą, nes taip gavosi pigiau [pigesni skrydžiai].

Griebiau jautį už ragų. Pirmiausiai aplankiau „Hosier Lane“, kuriame gatvės menas dedikuotas feminizmui ir moterų teisėms. Šalia šios trumpos gatvės užtikau nuostabų ir kiek apleistą „Forum Melbourne“. Atrodė uždarytas ir nenaudojamas, tad neužėjau į vidų. Dabar, pagooglinęs ir pamatęs, kaip atrodo vidus, gailiuosi, kad nepamėginau užeiti.

Kitoje gatvės pusėje – „The Ian Potter Centre: NGV Australia“ ir fantastiškai gera paroda „Melbourne Now“. Menas liejasi akyse…. Per tris NGV aukštus daugiau nei 200 šiuolaikinių projektų ir objektų – nuo mados ir juvelyrikos, tapybos, skulptūros, architektūros ir keramikos iki vaizdo įrašų, grafikos ir leidybos. Nebūtų reikėję taupyti laiką kitiems dalykams, būčiau ten likęs visai dienai.

Šalia esančiame pastate – jaunimui ir vaikams patraukliai sukurtas ACMI [Australijos judančių vaizdų centras]. Muziejus kviečia keliauti ir išbandyti kino, televizijos, vaizdo žaidimų ir meno pasaulį [buvusį ir esamą].

Išėjęs pasišildau ant saulutės vienoje populiariausių viešųjų erdvių „Fed Square“.

Patraukiu į East End rajoną, kur siaurose gatvelėse tarp skirtingų kvartalų pilna gatvės meno. ACDC Lane – turbūt garsiausias ir turiningiausias „leinas“.

Grįžtu į kitą Jara upės pusę, Southbank. Tikslas aplankyti kitą NGV galeriją.

Patenku į dar vieną „NGV Melbourne“. Čia NGV pristato savo kolekcijos kūrinius, kuriuos sieja judėjimas per gestus, technologijas ir geografiją. Parodą sudaro daugiau nei 60 kūrinių iš NGV kolekcijos: baldai, apšvietimas, tapyba, filmai, skulptūros ir instaliacijos. Lankytojus fojė pasitinka iš erdvės suvokimo išmušanti Alicia Kwade instaliacija „WeltenLinie“. Net orientuotam nesunku pasiklysti arba suabejoti, ar vietoj angos neatsitrenksi į veidrodį ar kažką kitą. Šalia nedidelėje salėje – dizainerio Oki Sato animacinės ir pasiutiškai žaismingos kėdės „Manga chairs #1 – #50“.
Fantastiški darbai antroje salėje/dalyje „Movement two“. Įtraukiančios ir paveikios instaliacijos, skulptūros ir dizaino objektai, tarp kurių ypač įsimena Shilpa Gupta „Untitled (Rock)“ su šimtais kaip choras skambančių mikrofonų. Paroda tęsiasi ir mobilus telefonas spragsėdamas gaudo beveik kiekvieną meno kūrinį…

Visos muziejaus parodos nemokamos. Išskyrus legendinio drabužių dizainerio McQueen’o. Čia lengva ranka susimoku, nes pamatyti šią garsenybę verta net ir tokiems madų „nemegėjams“ kaip aš. Paroda „Alexander McQueen: Mind, Mythos, Muse“ ypatinga ne tik dėl 120 originalių mados kūrinių, bet ir dėl ekspozicijos dizaino. Vaikštau, mėgaujuos ir norisi dar.
Bet dar pasižiūriu į visokius pikasus, dali ir tada patraukiu laukan.
Lauke, galerijos „Grollo Equiset“ sode, pastinka Melbourne architektų Adam Newman ir Kelvin Tsang projektas „Temple of Boom“. Marga graikiška šventovė – laikinas objektas, kurią po kasmetinio konkurso keis kitas objektas.

Lyg ir meno turėtų būti gana, bet šalia NGV yra dar galerija „Buxton Contemporary“. Joje vieno įtakingiausių Australijos menininkų 50-mečio minėjimas – pirmoji didelė retrospektyvinė Peter Tyndall paroda su daugiau nei 200 darbų.

Galerijų ir muziejų darbo laikas baigėsi. Geras metas tyrinėti miestą, gatves, pastatus ir smulkias detales. Suprasti gyvenimo būdą ir judėjimo trajektorijas.

Beje, visa Australija pasiutusi su ženklinimu. Ar dėl bandymo sureguliuoti, ar dėl susirūpinimo gyventojais, ar dėl jų kvailumo, bet viskas ir visur apdėliota ženklais ir perspėjančiais užrašais. Egzistavimas čia kitoks :]

03.25
Nauja diena – nauji planai. Ši diena gavosis ne tokia sėkminga, nes ne viskas buvo taip, kaip mano planuota. Kaip ten bebūtų, vėl visa diena ant kojų ir vėl akys medžioja vaizdus. O Melbourne turi ką parodyti ir kuom būti įdomus. Iki šiol nėra tekę būti tokiame aukštame mieste, kuriame dangoraižiai nuolat verstų dirbti kaklo raumenis. Visada maniau, kad stiklo ir betono sienos jaukumo negali sukurti, bet Melburnas nustebino savo paprastais sprendimais – didžiuliais medžiais, ištisinėmis stoginėmis [nuo saulės ir lietaus] ir jaukiais mažais namukais pirmoje gatvės juostoje. Už pastarųjų stovintys daugiaaukščiai tarsi atsitraukę, tarsi tolėliau, ne tokie grėsmingi ir ne tokie slegiantys.

Dar daugiau jaukumo, kai tose pirmose eilėse išdidžiai stovi kauniečio akiai malonūs ir jausmus šildantys modernistiniai pastatai.

Prieinu „State Library Victoria“. Čia užtinku keistai rausvą patalpą. Paroda „The rest is up to you: 1982-2062“ ir Melbourne festivalis „Fringe“ tyrinėja praeitį, dabartį ir ateitį. Įdomioji dalis, kur menininkai tyrinėja ateitį. Ne viską supratau, bet buvo smalsu :]
Pati biblioteka įkurta 1854 m. ir yra seniausia Australijos viešoji biblioteka ir viena pirmųjų nemokamų viešųjų bibliotekų pasaulyje. Didingas XIX a. pastatas su ypatingais ir erdviais interjerais, o jo akcentas – „La Trobe“ skaitykla su didingomis aštuonkampio formos kupolinėmis lubomis.

Netoli nuo bibliotekos – kalėjimas „Old Melbourne Goal“, pastatytas XIX a. viduryje. Čia pavojingi nusikaltėliai buvo laikomi kartu su smulkiais nusikaltėliais, benamiais ir psichikos ligoniais, o nuo 1842 m. iki jo uždarymo 1929 m. jame buvo pakarti 133 žmonės. Aspilankymas buvo greitas, nes nors pats pastatas ir žavus, yra tekę matyti ir žavesnių :]

Einu link Melbourne muziejaus. Šis muziejus yra gamtos ir kultūros istorijos muziejus, įsikūręs Carlton soduose. Labai norėjau pamatyti parodą apie čiabuvius, vietines gentis, bet teko šiek tiek nusivilti – paroda paviršutiniška ir labiau apie jų šių dienų kasdienybę nei apie tradicijas, kultūrą. Kitos ekspozicijos [miesto istorijos, jaunimo dizaino, gamtos] įspūdžio irgi nepadarė, bet turiu įtarimą, kad ne tiek dėl blogo turinio, kiek dėl persisotinimo kultūra. Arba jos labiau orientuotos į jaunimą :]

Judu link „Ian Potter Museum of Art“. Per pasiutiškai mielą ir išskirtinį Carlton rajoną. Čia randu kažkiek Ispaniją, kažkiek Italiją, gal ir kokią Meksiką, o gal Britaniją…

… bet ko tikrai nerandu, tai atvirų durų į „Ian Potter Museum of Art“. Rekonstrukcija… Tenka apsisukti ant kulno ir patraukti į Melbourne universiteto miestelį. Ten esu pasižymėjęs aplankyti garažą. Ne šiaip sau, bet „Mad Max car park“ [oficialiai „The South Lawn car park“]. 1970 m. pasiūlyta ir 1971 m. pastatyta automobilių stovėjimo aikštelė buvo sukurta siekiant patenkinti didėjantį studentų ir dėstytojų automobilių stovėjimo aikštelių poreikį. Automobilių stovėjimo aikštelės dizainas labai skiriasi ne tik nuo kitų universiteto pastatų, bet ir nuo kitų parkingų apskritai. Jos vidinę atmosferą reikia pajusti, nes sumaniai iš gelžbetonio konstrukcijų ir grybo formos kolonų suprojektuotas parkingas atrodo kaip iš kokio futuristinio ar noir filmo. Tiesą sakant, kino žmonės šią vietą mėgsta, o „Mad Max“ ne veltui paminėtas.

Ką gi, einame toliau ir stebime kiekvieną ženklą. Juk nežinia, kuris bus reikšmingiausias gyvenime…

Susitinku su kolegomis ant Jara kranto kavinės. O vakarą užbaigiu China town rajone. Čia visiškai vietiniame bare susitinkame su kolegomis ir vietiniais šio baro lankytojais. Baras atviras visiems visiems, tad vyksta smagūs pokalbiai, gausybė smalltalk’ų ir įsibėgėjantys šokiai.
Bandau atsiminti, ar sumokėjau bent už vieną alaus buteliuką…

03.26
Rytas prasideda susitikimu su Dizaino miesto Geeolong atstove Christine Silvestroni. Su ja susipažinome Kaune, mano organizuotame UNESCO Dizaino miestų susitikime, tad su malonumu priėmiau jau atvykusiems tinklo nariams jos pasiūlytą ekskursiją-pasivaikščiojimą po miestą. Prisijungė dar keletas tinklo narių, tad smagiai, su šnekomis ir juokais judėjome po Melbourne centrą. Tenka pripažinti, kad beveik viską jau buvau matęs ir apžiūrėjęs, bet pasitaikė proga išgirsti ir sužinoti daugiau bei įsijausti į būsimų dienų tarptautinį šurmulį.

Pati Christine kilusi iš jau matyto Carlton rajono, tad ten kartu papietavome jos mėgstamoje picerijoje, apsilankėme knygyne ir pasigrožėjome jaukiais namukais ir šilta atmosfera.

Kol kiti grįžo į viešbučius su tramvajumi, aš prasipėdinau dar kartą. Laikas buvo pasiimti lagaminus ir traukti į Geelong.

Beje, kiekviename susitikime, kiekviename politiko, įmonės vadovo, kultūros lyderio sveikinimo žodyje, kiekvienoje kultūros įstaigoje ar viešbutyje pirmiausiai buvo išreiškiama pagarba istoriniams žemių šeimininkams.
Prieš beveik 200 metų įvykusi europiečių invazija smarkiai paveikė tai, kas buvo kuriama dešimtis tūkstančių metų. Australijos aborigenų Wadawurrung tauta teritorijoje aplink Melbourne, Geelong ir Bellarine pusiasalį gyveno mažiausiai 25 000 metų. 25 klanai kalbėjo Wathaurong kalba, turėjo savo tradicijas, kultūrą, žemės ir laisvės pajautimą. XIX a. pradžioje įvykusi europietiškos „civilizacijos plėtra“ paliko skausmingus ir juodus įrašus, tad tiek dabar, tiek ateityje dar ilgai visur bus matoma ar sakoma ši frazė: „I acknowledge the Traditional Owners of the land on which we are meeting. I pay my respects to their Elders, past and present, and the Aboriginal Elders of other communities who may be here today“.

Bestebint tą įsitvirtinusią pagarbą pasidarė įdomu, kada Lietuvoje išgirsime tokią pagarbą pagonybei, kriviams ar mūsų Gamtai.

Atvykome į Geelong. Viešbutis su apartamentų tipo kambariais nuostabus. Vynas ant stalo paliktas, informacija paruošta. Telieka pavakarieniauti, trumpai pasivaikščioti krantine ir ruoštis rytojui.

Kitoj gatvės pusėj alkoholinė. Su gausybe vyno ir alaus, viskio ir kitokio gėrio. Esu silpnas ir pasiduodu pagundoms…

03.27

Metinis UNESCO Dizaino miestų susitikimas – viename iš ryškesnių šiuolaikinių Wadawurrung žemių miestų Geelong. Geelong yra antras pagal dydį Viktorijos valstijos miestas, įsikūręs Pietų vandenyno įlankoje. Geelong pavadinimas miestui suteiktas 1827 m., o pavadinimas kilo iš vietinio Wathaurong aborigenų regiono pavadinimo Jillong [reiškia „žemė“ arba „uolos“].

Tad pirmiausiai dėmesį ir skiriame žemei ir gamtai. Su visa delegacija vykstame į „Werribee Open Range Zoo“. Laiko daug neturime, tad pirmiausiai supažindina su nedraugiškai ir mieguistai nusiteikusia koala, tada su visokiais šokliais [ir ne tik] simboliniais Australijos augintiniais. Su nuodingaisiais nesupažindino, turbūt nenorėdami kelti streso :]

Autobusu grįžtame atgal į Geelong. Šis miestas įsimins ne dėl vieno vizito ar susitikimo, pokalbio ar pranešimo. Ir tikrai ilgai atsiminsiu vizitą į verslo ir inovacijų kvartalą „Federal Mills / Pivot City“ [Pivot City Innovation District]. „Federal Mills / Pivot City“ įsitaisęs paveldo objekte – vilnos fabrike [Geelong tekstilės industrijoje pasižymi nuo seno]. Pertvarkytas fabrikas tapo viena pažangiausių verslo vietų Viktorijos valstijoje. 50 000 kv. m ploto teritorijoje įsikūrė daugiau kaip 50 įmonių ir organizacijų. Kartu su inkubatoriumi, sporto sale, restoranu ir bendradarbystės erdvėmis čia įsikūrusios inovacijų, pramonės, technologijų, valdžios, paslaugų, kūrybinės ir bendruomeninės organizacijos. Su smagumu ir pasididžiavimu mus pasitiko, vedžiojo ir pasakojo pats vystytojų „Hamilton Group“ vadovas Cameron Hamilton. Kad ir kiek panašių hub’ų teko lankyti gyvai ar virtualiai, kad ir kiek domėčiausi paveldo pritaikymu naujiems verslo ar gyvenimo tikslams, šis projektas paliks kitokį, ryškesnį įspūdį tarp panašių projektų. Ir tai yra dėl išskirtinio dėmesio želdiniams, landšafto dizainui ir sveikai aplinkai. Vieta, kuri yra atokiau nuo miesto centro ir kuri dėl to automobiliams suteikia daugiau nei 1000 antžeminių parkingo vietų, yra labai žalia ir draugiška gamtai. Bet gal ir neturėtų stebinti, kai šio verslo vystytojai savo verslo grupėje turi landšafto dizainui skirtą kompaniją „Hamilton Green“ ir teritoriją nuolat prižiūri net 4 želdinių specialistai. Reikės susikaupus paieškoti, kuri Lietuvos NT vystytojų grupė turi tokią žalią verslo [ir gyvenimo] kryptį.

Grįžtame iki viešbučio, kuris tipiškai Australijai užaugęs virš/ant seno XIX a. pab.–XX a. pr. pastato.

Visi kartu nužygiuojame į miesto rotušę. Šalia jos medis, iš kurio žievės vietiniai meistrai kažkada darė tipinę žvejybos valtelę.
„City of Greater Geelong“ susitikime dalyvavo 17 UNESCO dizaino potinklio narių-miestų [likusieji dalyvavo virtualiai]. Visi sutikti kolegos labai smagiai atsiliepė apie 2022 metų susitikimą Kaune, kuriame dalyvavo 18 miestų ir dar šalia vyko 3 kitų tarptautinių dizaino tinklų susitikimai. Buvo gera klausytis, nes tokie dalykai labai padeda rasti partnerius ir užmegzti stiprius ryšius.

Oficialus tinklo narių susitikimas Geelong prasidėjo mero Trent Sullivan sveikinimo žodžiu. Tuo jauno mero dėmesys tinklo nariams nesibaigė – neoficialių susitikimų metu meras uždavinėjo tikslingus ir profesine prasme „dizainiškus“ klausimus, rodė dėmesį kiekvienam svečiui ir skyrė daug laiko laisvam bendravimui. Kad ir kaip suprastum, jog tai yra tiesioginis mero darbas ir pareiga, kad ir kaip jaustum jo mėgavimąsi būti „reikšmingame kostiume“, žavesį kėlė žmogiškas bendravimas ir priėjimas prie kiekvieno. Ateityje Kaune irgi bus taip.

Po malonios ir įdomios darbo dienos, po ilgų pokalbių ir skanaus australiško [šiaip jis labai artimas mūsų virtuvei] maisto dorojimo per lietų ramiai parpėdinau į viešbutį. Šalia viešbučio esanti alkoholinė neliko neaplankyta :]

03.28
Diena prasideda ekskursija po miestą.
Geelong, vienas sparčiausiai augančių Australijos regionų centrų [2015 m. – 187 tūkst. gyventojų, 2022 m. – 207 tūkst., 2041 m. numatoma 396 tūkstančiai gyventojų]. Nuolatinis miesto augimas sudaro sąlygas dizainu pagrįstai ekonomikai, kurioje dizainas, kūrybiškumas ir kultūra yra visų veiksmų pagrindas. Visur pastebimi raktiniai žodžiai, kaip tvarumas, įtraukumas, kūrybiškumas, bet kalbant paprastai – nesunku pajusti, kad kuriama sveika ir maloni aplinka gyventi visiems.
Man visada smalsu, kiek reprezentatyvus pasakojimas apie miestą skiriasi nuo vietinio gyventojo realaus matymo, bet visi provokaciniai klausimai vietos gyventojams sulaukdavo atsakymų, kurie rodė bendrą viso miesto judėjimo kryptį. Atsakydavo nuoširdžiai – plėtra yra sunkus procesas, greiti pokyčiai kelia diskusijas, bet susikalbėjimas yra. Mintyse palyginu su Kaunu…
Ekskurisjos metu mus susipažindina su „Geelong Waterfront“ – industrinio kranto konversija į viešąją erdvę ir jos įtaka miesto plėtrai ir ekonomikai. Su projektu supažindino Greater Geelong administracijos specialistas, viešų erdvių vyr. koordinatorius Andrew Ross [turim tokį Kaune? ar Vilniuj?]. Geelong pakrantės pertvarkymas pakeitė viso miesto santykį su vandeniu – sukūrė naujus bulvarus, promenadas, renginių erdves, galimybes svetingumo paslaugoms ir viešuosius parkus. Projektas tapo svarbiu privačių investicijų katalizatoriumi ir bendruomenės pasididžiavimo objektu. Projektas sėkmingai palengvino pagrindines pėsčiųjų jungtis, miestą vizualiai ir fiziškai vėl sujungė su vandeniu. Į vietą reaguojantis erdvių dizainas, integruoti meno kūriniai, svetingumo paslaugos ir pramogos natūraliai įsiliejo į visumą. Jausmas, lyg kitaip ir nebuvo [o buvo…].

Ekskursijos metu apsilankome „National Wool Museum“, kur taip pat pristatomas ir miesto ekonominis bei socialinis gyvenimas, perspektyvos.

Toliau sąraše – „Geelong Library & Heritage Centr“e, mažoji Kauno Laisvės alėjos kopija Little Malop street [su visa gausybe barų, kavinių ir meno/kultūros objektų], „Platform Arts“ centras [įsikūręs buvusiose teismo rūmuose] su galerijomis ir scenos menų salėmis, su ypatinga programa žmonėms su negalia [„Back to Back Theatre“].

Grįžę į savivaldybę tęsėme dizaino miestų susitikimo programą, o vakarą pabaigėm ypatingoje viskio degustatcijoje ir skanioje vakarienėje. Šnekos liejosi laisvai ir be perstojo. Net mąstymas ir mintys esant vienam ėmė perisjunginėti į anglų kalbą.

03.29
Iš ryto, kartu papusryčiavę ypatingoje kavinėje „Cafe Go“ [kiekvieną kartą valgiau vis kitą patiekalą ir kiekvieną kartą norėjosi pagirti virtuvės šefus], visi patraukėme į „Geelong Arts Centre“.

Dalis „Geelong Arts Centre“ dar statybose, bet pastatas jau naudojamas ir šeimininkai papasakojo, kaip integruoja dizaino mąstymą į savo veiklas, erdvių pritaikymą ir būsimus planus.

Grįžtame į Geelong savivaldybės pastatą, kur tęsiami susitikimai, projektų pristatymai ir pokalbiai. Po jo urbanistikos specialistas pavedžioja po miestą ir parodo, kaip tvarkosi su žmonių judėjimo srautais, viešosiomis erdvėmis ir miesto augimu. Akys vis užsikabindavo už modernistinių pastatų. Kaunas yra visur.

Laisvu laiku nupėdinu iki „Geelong Gallery“. Ten atrandu, ko visiškai neistikėjau, – vieną įtakingiausių Pietų Australijos menininkų Tom Moore, dirbantį stiklo meno ir amato srityje. Nors Moore dirba senoviniu pūsto stiklo principu, jo vaizdai, pasakojimai ir aplinka yra aiškiai šiuolaikiška, žaisminga ir net futuristiška. Sudėtingos sumiksuotos gyvūnų ir augalų skulptūros bei fantastiniai pasauliai, kuriuose tie gyviai gyvena, man tapo visišku atradimu. Fantastiškai gera paroda su neįtikėtinais kūriniais.

Kitose salėse dar kelios parodos – Kathy Temin „Home Dis-play“ [beveik žmogaus mastelio paukščių nameliai ir modernizmo architektūros ikonos], aktoriams su negalia skirta paroda „Back to Back Theatre–Portrait“, ir gamtovaizdžių tapybos paroda „The Changing Sky“.

Šalia esančiame „Geelong Regional Justice Office“ pastate per visą sieną matėsi didinga mozaika. Pamaniau, kad verta pažiūrėti.

Vaikščiodamas vis atrandu kažką verto fotografijos.

UNESCO COD susitikimuose ir vėl įsivažiuoja diskusijos, dalinimasis patirtimi.

Po eilinės diskusijų sesijos visi pajudame iki krantinės ir pasidarome bendrą fotosesiją.

Vakarui kultūrinė programai paplūdimio promenadoje „Vandens kūnai“ ir vakarienė šalia esančiame „Pavilion Geelong“.

03.30
Kol kažkas ryte bėgioja ar šiaip pamiega, aš nupėdinu iki Geelong botaniko ssodo. Sodas įsikūręs Rytų parke, netoli centrinio miesto centro ir pakrantės rajonų. Jame auga daug vietinių ir egzotinių augalų,  įspūdingi medžiai, iš kurių 36 įtraukti į nacionalinės reikšmės sąrašą. Sodas veikia nuo 1851 m. 2002 m. sodas buvo išplėstas ir papildomai įrengtas XXI amžiaus sodas, kuriame auginami sausrai atsparūs ir mažai vandens naudojantys augalai.

Grįžtam prie darbų – profesorė Anna Whicher veda dirbtuves „Design City Action Plans“. Labai reiktų tokių Kaune, bet….

Tuo baigiasi oficialus ir ilgas Dizaino miestų susitikimas. Programa tęsiama. Pradedame viename bare. Tęsiama kitame restorane. Su kolegomis. Su meru. Ir vėl su kolegomis.

03.31
Penktadienį numatytos ekskursijos. Pirmoji į „Geelong Growth Areas &  Future Economy Precinct“. Kad nebūtų per maža keliant mums pavydą :]
„Geelong Future Economy Precinct“ – vienas pasaulyje pirmaujančių inovacijų rajonų, kuriame kuriamos didelės vertės žinių ekonomikos darbo vietos. Pavydėtina infrastruktūra, tiesioginė jungtis su Deakin Universitetu, pažangios gamybos, medžiagų, energetikos, tvarumo, technologijų, sveikatos ir kitos iniciatyvos, moksliniai tyrimai, jaunų studentų įtrauktis, tvari energija ir tvarus vandens valdymas, ir… tikrai nebuvo sunku užpavydėti :)

Nusiraminimui vykstame pasižiūrėti gamtos į Bellarine pusiasalį. Laikas prabėga akimirksiu.

Autobusu grįžtame atgal į Geelong. Vakarojimas vyksta ant molo pastatytame restorane „The Pier Geelong“. Meras ir vėl užeina. Ne tik nemokamai vyno išgerti ir maisto paskanauti, bet ir vėl visiems dėmesio parodyti. Vyksta šnekos, idėjų pasiūlymai, bendradarbiavimo apsvarstymai ri vėl eilinės šnekos.

04.01
Laikas išsikraustyti iš viešbučio ir persikelti į šalia esantį pigesnį. Geelong svetingumas baigėsi. Svarsčiau vykti į Melbourne, bet ten vyksta „Formula1“, tad viešbučių pasirinkimas minimalus ir labai brangus. Pasilieku Geelong, tik kitame viešbutyje ir iš savo piniginės. Persikraustau ir vėl einame toliau pažinti aplinką.

Šiek tiek tolėliau nuo Geelong centro – alaus daryklos „Little Creatures Brewery“ ir „White Rabbit Brewery“, įsitaisiusios istoriniame 1924 m. tekstilės fabrike „The Valley Worsted Mills“ ir įkvėpusios [t.y. pakvėpinusios apyniais] naują gyvybę penkiems buvusiems vilnos sandėlių pastatams. Puiki vieta mažų vaikų baliavonėms dienos metu ir didelių vaikų vėlyviems… „pusryčiams“ :]

Papusryčiavę visi [t.y. tie, kurie liko iš visos chebros] judame link Botanikos sodo ir didžiųjų šikšnosparnių buveinės. Flying fox – didžiuliai skraidantys gotiškieji gyviai, gyvenantys Australijoje ir besimaitinantys vietiniais žiedais ir vaisiais. Skraidančios lapės (dar vadinamos vaisiniais šikšnosparniais) yra didžiausi šikšnosparnių šeimos atstovai. Jie yra labai svarbūs Australijos vietinių miškų sveikatai ir atsikūrimui, nes gali pernešti žiedadulkes didelius atstumus ir kartu pabarstyti sėklų.

Grįžtame į centrą ir užsilipame ant apžvalgos rato. Sunku patikėti, kad kažkada visa matoma krantinė buvo apleista industrinė erdvė.

Dar keletas nubyra nuo chebros. Likę telpam į vieną mašiną. Chris Silvestroni susisodina į saviškę ir mus nuveža iki „Federal Mills / Pivot City“. Čia tikslas aplankyti šalia „Federal Mills / Pivot City“ inovacijų kvartale esantį apleistą „Powerhouse“, kuriame šiandien pilna laisvo, nedekoratyvaus, kokybiško ir eksperimentuojančio gatvės meno [o netolimoje ateityje čia bus dar vienas perspektyvaus verslo hub‘as].

Chris su kolegėm patraukia atgal. O aš dar nusprendžiu patyrinėti „Federal Mills / Pivot City“. Laisvadieniu, kai nėra darbuotojų ir automobilių, ši vieta dar žavesnė.

Nuo hub’o grįžtu pėsčiomis. Port Phillip įlanka urbanizuojasi, miestas auga. Ramiai sau parpėdinu iki pat miesto. Susibėgam paskutinį kartą – nusėdam restorane „El Santo Mexican“ ir pabaigiam šį vizitą maloniomis lengvomis šnekomis.

04.02-03
Savaitė darbo, pokalbių, pristatymų, bendradarbiavimo ir galimybių baigėsi. Kartu baigėsi savaitė dizaino, meno, verslo ir inovacijų. Savaitė įkvėpimo, lengvo pavydo ir tikslingų žinių. Supratimo ir motyvacijos. Fantastiška patirtis ir superinė tarptautinė kompanija. Niekad nemaniau, kad su tiek skirtingų kolegų iš gausybės skirtingų šalių jausiuos taip patogiai ir prasmingai. Visada maniau, kad konferencijos, susitikimai ir panašūs reikalai daugeliu atvejų yra „wasting time together“. Bet ne su šia chebra. Čia viskas „kietai“.

Ir visa tai kažkur kitoje rutulio pusėje…

Anksti ryte autobusu išvykstu iki Melbourne. Iš Melbourne skrendu iki Singapūro oro uosto. Ten tikiuosi pamatyti naująjį terminalą su fantastiškais sodais, bet tenka apsiriboti kukliu sodeliu senajame terminale. Skrydis iki Helsinkio. O iš ten iki Vilniaus. Nuo Vilniaus iki Kauno autobusu ir aš jau vietoj. Su gausiai vyno pripildytu lagaminu [ne veltui ta alkoholinė buvo šalia mano viešbučio, juk tai ženklas!]. Nuotykis patirtas. Būtina kartoti :]