Vėl Juodame krante [nr 428]
Ne kartą ir ne du mes vasaros pabaigoje atsiduriame Juodkrantėje. Barteriniai mainai su Gyčiu Padegimu naudingi abejoms pusėms – jis gauna dizainą ir web’ą, aš gaunu progą pabūti Neringoje. Ir ne tik aš, bet ir visa šeima. Kurį laiką pasinaudoti šia galimybę nesigavo, tad Juodkrantėje atsidūrėme po geros pertraukos, gal net kokių 4 metų.
08 15
Kaip visada, išsikrapštome sunkiai, lėtai ir tik antroj dienos pusėje pasiekiame Smiltynės keltą. Eilės nėra, viskas įvyksta labai greitai.
Įsikuičiame butuke ir patraukiame link jūros. Takelis pažįstamas, kryptis žinoma.
O jūra rami, lygi ir maloniai šilta. Maudynės, nors ir su Gabijos ausyčių išskirtine priežiūra, prasideda. Vakaras labai gražus, spalvos vilioja fotografuoti ir prasibūnam iki pat saulė nusileido ir dar šiek tiek.
08 16
Išpildomas vakarykštis pažadas perginoms pasivaikščioti po Raganų kalną. Apeiname garbės ratą, pametame [ir netrukus randame] ką tik nusirpirktus gintaro karoliukus, pasifotografuojame sau ir draugams ir pėdiname toliau link jūros.
Jūra pasitinka rami, bet per pusvalandį situacija pasikeičia ir dėl sustiprėjusio vėjo tampa būti paplūdimyje nebemalonu. Nesikankiname ir pajudame atgal – pabalgyti, pasivaikščioti, pabūti kitame, Kuršių marių krante.
Juodkrantės krantinė rami, nepersunkta žmonėmis. Gyvenimas juda lėtai ir užtikrintai.
08 17
Rytas vėjuotas ir debesuotas, tad nuo Juodkrantės pajudame link kormoranų buveinės.
Kormoranų buveinė apleista – miškas atsigauna, žalios spalvos gausybė, o smarvė su pačiais šikniais kormoranais pasitraukė ir nebekelia nemalonumų.
Tradiciškai Juodkrantės miestelio pabaigoje pasidarome fotosesiją. Smagu tas savo merginas matyti tinkle :]
Dieną pabaigiame pasibastydami po Juodkrantės gatveles. Kažkada praeita ekskursija atskleidė mums šį miestelį kitomis spalvomis ir kampais, tad buvo smagu pasitikrinti, ar viskas jame vis dar taip žaviai ir įdomiai.
08 18
Apsilankome Pervalkoje. Gal net niekad dorai joje ir nebuvome… O ji dar ramesnė nei Juodkrantė. Pasivaikštom, pasidairom ir ramiai pasigrožim jaukia gyvenviete.
Netoli Žirgų rago švyturys. Miško takeliai pasiekiame eilinį krantinės kraštą/kampą, nuo kurio atsiveriai neeilinis vaizdas į Naglių gamtinio rezervato negyvąsias kopas.
Nuo Pervalkos persimetame į kitą Neringos pusę. Jūros vandenyje pasimato visa gausybė medūzų. Maudynės mažosioms merginoms tampa nebe tokiomis smagiomis. Visi įrodymai, kad jos nepavojingos, nepadeda.
Traukiant atgal užsukame į Naglių gamtinio rezervato pažintinį taką. Žmonių minimaliai, gamta rami, o žygiavimas iki viršūnės tampa smagiu iššūkiu mažosioms merginoms. Bet kai viršūnė pasiekiama, iškrapšyti nėra ką lengviau :]
08 19
Dar viena diena prie jūros. Sudidraugaujama su medūzomis ir maudybės tampa beveik smagiomis maudynėmis. Ilgai neužsibūname – pasimegaujame ir traukiame namo pavalgyti.
Merginos labai fainos – juda, žaidžia, daug vaikšto ir leidžia mėgautis aplinka. Na, nebent atskrenda kokia bitė ar piktai užpuola skruzdėlės. Na dar medūzos ir kiti gyviai nedžiugina ir kelia stresą. Bet šiaip, kaip miesto vaikams, sekasi visai neblogai :]
Vakarop dar kartą grįžtam iki jūros. Nusimaudyti, pasimėgauti saulėlydžiu.
08 20
Netoliese t.y. Nidoj, poilsiauja Baubas su Karolina ir Vilu. Jų kvietimu prisijungiame prie pasiplaukiojimo kateriu nuo Nidos iki Uostadvario. Draugai, Karolinos tėvai, mes, Kuršių marios su Nemuno delta ir nuolat stringantys varikliai – diena prabėga akimirksniu.
Vakare pasėdime kaboke su bendrais Baubo ir mūsų draugais Ieva ir Giedriumi, kurie čia pat Nidoje vasaroja savo burlaivyje. Užtemo ir mes patraukiame namo.
08 21
Preila. Jauki ir žavi, tad vėl pasibastome keliomis gatvelėmis, kol galiausiai lipame link Menininkų kopos.
Nuo Menininkų kopos einame takais ir kirtimais link Vecekrugo kopos. Bet neprieiname. Medeiną įveikia baimė skruzdėlėms ir tenka isterišku tempu nusileisti link civilizuoto asfaltuoto tako.
Alwydai leidžiu pasimėgauti ir pasivaikščioti vienai, o mes tryse tiesiai per aplinkui grįžtame link Preilos.
Vakarą užbaigiame ledias. Reikia gi kažkaip dieną pabaigti smagiai.
08 22
Kol Alwyda darbuose/moksluose, ryte su merginomis nupėdinu iki Gintaro įlankos. Joje vos keletas šiaudų skulptūrų, laukiančių ugnies.
Patraukiame vėl iki Nidos. Čia antroj dienos pusėj nusimato Godos, Donio ir Driezho renginys “Klaipėdos kompozitoriai”. Pasinaudojame proga ne tik atvykti iki renginio, bet ir pasidairyti po Nidą. Po senąsias kapines, po Nidos centrą ir “senamiestį”.
Apsilankome ir atnaujintame Gintaro muziejuje. Gražiai ir moderniai įrengtas muziejus pasirodo įdomus tiek mums, tiek mergaitėms.
Na, o vakarop Thomo Mano kultūros centre – beveik valandos trukmės pasivaikščiojimas su ausinėm ir Klaipėdos kompozitorių kūryba. Susitikimą pabaigiam bednrais pietumis ir linksmais plepalais.
Vakarą pabaigiame Ievos ir Geidriaus burlaivyje. Užeiname, jie mus įsileidžia, gėrimais pavaišina ir gausiai paplepina.
08 23
Sulaukiame nuo Jurbarko atvykusio Giedriaus su Smilte ir Aidu. Dar vienos maudynės, dar šiek tiek vaikų pageidavimų ir diena prabėga. Išlydėję giminę atgal sulaukiame vakaro, o vakare bendra vakarienė su kątik atvuksiais ‘liuksemburgiečiais” Ugne ir Vaidotu.
Štai taip ir prabėga mūsų puikus poilsis prie jūros, pušų, smėlio, vėjo ir debesų. Nuostabi vieta būti ir mėgautis gyvenimu. Kad tik darbas ant galvos neliptų.
What do you think?